Skaitant knygų apžvalgas kyla klausimas, kodėl dėmesio sulaukia vienos, o ne kitos knygos, ypač kai tarp pirmųjų patenka ne kvepiančios spaustuve, bet jau trenkiančios suskaitytais lapais. Kadangi aptariamoji knyga priklauso šiai knygų grupei, lyg ir privalėčiau pasiteisinti skaitytojams. Turiu bent du argumentus. Pirmasis: knygoje analizuojamos problemos retai sulaukia dėmesio lietuviškuose socialiniuose apmąstymuose. Ir ne todėl, kad problemos būtų neaktualios mūsų gyvenimui. Antrasis: fiziškai knyga lengvai prieinama Lietuvos skaitytojams. Ji yra Atviros Lietuvos fondo namų bibliotekoje.

Lynn Jamieson darbas, kaip rodo pavadinimo paantraštė, skirtas tarpasmeniniams santykiams aptarti. Pagal klasikinį sociologinį apibrėžimą, tai yra privatūs moterų ir vyrų, tėvų ir vaikų, draugų santykiai. Nors autorė nagrinėja visas šias tarpasmeninių santykių rūšis, daugiausia dėmesio tenka moterų ir vyrų santykių šeimoje ir poroje aptarčiai.  

Knygos ašis - polemika su šiuolaikinių socialinių mokslų idėjomis, teoriniais modeliais, aptariančiais pirminius santykius. Pati autorė šias idėjų ar teorijų sankaupas vadina pasakojimais (stories). Jos nuomone, šiuolaikiniuose socialiniuose moksluose įsitvirtinusi pozicija, kad dabarties tarpasmeniniai santykiai pažymėti ypatingu intymumo tipu, t.y. atsiveriančiu intymumu (disclosing intimacy). "Atsiveriantis intymumas jungia artimą bendradarbiavimą, privilegijuotas žinias, gilų žinojimą ir supratimą, bei tam tikrą meilės formą, tačiau jam nebūtinas praktinis rūpestis ir dalijimasis"(13). Pagal šiuos pasakojimus dabarties visuomenė sukūrė prielaidas santykiams,  kuriuose  pabrėžiamas abipusis partnerių domėjimasis ir dalyvavimas vienas kito tapatybės kūrime.

Paprastai sakant, knygos tikslas - paneigti, jog atsiveriančio intymumo pasakojimai, įsigalėję akademijoje ar populiariojoje spaudoje, yra žmonių kasdienybės dalis. Priklausydama sociologų bendruomenei, autorė aršiausiai diskutuoja būtent su jais. O tam, kas skaitė gyvo sociologijos klasiko Anthony Giddenso knygą The Transformation of Intimacy, nesunku pastebėti, kad ryžtingiausai oponuojama būtent jam. Beje, Giddenso knyga pasirodė ketveriais metais anksčiau, nei Jamieson darbas ir kaip visi šio autoriaus darbai pateko į  sociologui privalomos literatūros sąrašą.

Jamieson nuomone, socialinėje dabarties tikrovėje reiškiasi gerokai daugiau ir įvairesnių tarpusavio santykių ar intymumo tipų, nei viešuosius pasakojimus pavergęs atsiveriantis intymumas (159). Savo nuomonę ji nuosekliai grindžia daugelio socialinių tyrimų apie Šiaurės Amerikos, Vakarų Europos, Australijos bei Naujosios Zelandijos visuomenes rezultatais.

Vartojant Jamieson žodyną, šie tyrimai irgi yra pasakojimai. Taigi, autorė vienais pasakojimais muša kitus. Tie, kuriuos ji muša, yra labiau generalizuoti, abstraktesni ir teoriniai. Tuos, kuriais ji muša, - konkretesni ir empiriniai. Tačiau iš akių išleistas vienas paprastas dalykas - už kiekvieno empirinio pasakojimo slepiasi teorijos kaukė. Todėl būtų dėsninga laukti ir jos pasirodymo. Bet knygoje tai neįvyksta.  Gaila, taip subliūkšta ir knygos užmojis. Knyga tampa tik priminimu,  kad kiekviena teorija yra schemizuotas visuomeninės raidos vektorius, niveliuojantis niuansus.

Kita vertus, galbūt tai ir knygos privalumas. Sistemiškai tvarkingos teorijos visuomet patrauklios, bet gali užmigdyti akademiko budrumą. Kaip žadinimo priemonė knyga išties puiki ir verta skaityti. Joje gausu suprantamai perteiktos tyrimų  medžiagos, įkandamos visiems besidomintiems tarpasmeninių santykių studijomis.