- Lyčių politika Lietuvoje: moterys ir vyrai moksle

Oficiali statistika rodo, kad daugiau nei pusė visų Lietuvos gyventojų yra moterys (52,9 proc). Tačiau įstatymų priėmimo, valdymo struktūrose moterų yra labai mažai. Moterų padėtis  visuomenėje, smurto prieš moteris ir vaikus problemos yra daugiau ar mažiau nagrinėtos įvairiuose tyrimuose, aptartos konferencijose, seminaruose. Tačiau moters mokslininkės padėtis pastarąjį dešimtmetį yra visiškai nenagrinėta. 2001 metais Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išleistame leidinyje ”Mokslo darbuotojai ir jų veikla 2000” pateikti duomenys rodo, kad aukštojo mokslo sistemoje iš 3646 asmenų, turinčių mokslo laipsnį (daktaro, habilituoto daktaro), moterų yra tik 1215, o aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų  - 2436 iš 4256. Akivaizdu, kad moterų su aukštuoju išsilavinimu, bet be mokslo laipsnio aukštojo mokslo sistemoje yra daugiau nei vyrų. Ir tai yra vienintelė sritis, kurioje moterų procentas yra didesnis nei vyrų. Kokios priežastys lemia tokį pasiskirstymą? Kas trukdo moterims siekti mokslo laipsnių? Tame pačiame leidinyje pateikti duomenys apie mokslininkų amžių ir lytį. Mokslininkų iki 30 metų yra 61 vyras ir 32 moterys; 30-39 metų – 451 vyras ir 341 moteris; 40-49 metų – 906 vyrų ir 606 moterys; 50-59 metų – 1055 vyrai ir 576 moterys; 60 metų ir vyresnių - 1038 vyrai ir 267 moterys. Iš šių duomenų matyti, kad vyresnio amžiaus mokslininkių moterų skaičius labai sumažėja, ypač tai ryšku 60 metų ir vyresnio amžiaus grupėje. Galime daryti prielaidą, kad tam turėjo įtakos egzistavusi tarybinė mokslo laipsnių teikimo sistema, kai disertacijos buvo rašomos ir ginamos Maskvoje, o tuo laikotarpiu moteris buvo tradiciškai orientuota į šeimą ir tik viena kita galėjo suderinti mokslininkės karjerą ir šeimą. Mokslo vardus pradėjus teikti Lietuvoje, padėtis šiek tiek pagerėjo moterų naudai. Tačiau šios išvados galbūt nevisiškai teisingos, kadangi jokių išsamių tyrimų apibendrinančių moters mokslininkės padėtį, per pastaruosius dešimt metų nebuvo atlikta. Tik išsami analizė leistų daryti svarias išvadas ir apibendrinimus.

Kitame Statistikos departamento leidinyje “Moterys ir vyrai Lietuvoje 2000”, išleistame 2001 metais, duomenų apie moteris mokslininkes pateikta šiek tiek daugiau. Skyriuje “Mokslas” yra šešios statistinės lentelės, kuriose nurodyti duomenys apie abi lytis.  Lentelėje “Mokslininkai, dalyvaujantys mokslo tiriamojoje veikloje, jų mokslo laipsniai ir pedagoginiai vardai” pateikti 1995 ir 2000 metų duomenys taip pat rodo, kad moterų turinčių habilituoto daktaro ar daktaro laipsnius yra mažiau: habilituoto daktaro laipsnį turi 155 moterys ir 833 vyrai, daktaro – 1704 moterys ir 3165 vyrai. Panašios proporcijos būdingos lyginant moteris ir vyrus, turinčius pedagoginius vardus. Statistiniai duomenys, liudijantys moterų naudai pateikti  lentelėje “Mokslininkų užimtumas mokslinėje veikloje pagal mokslo sritis”: lyginant procentus, tenkančius 100 moterų, didesnis procentas moterų yra agrarinių, gamtos, humanitarinių, medicinos, socialinių mokslų srityse, o vyrų gerokai daugiau fizinių bei technologijos mokslų srityse. Lietuvoje yra tik viena moteris akademikė; iš 58 Lietuvos mokslų akademijos narių korespondentų -  tik 4 moterys, iš 42 narių ekspertų - tik 5 moterys, iš 26 užsienio narių - nė vienos moters. 

Lietuvoje nėra fiksuojama, kiek moterų išvyksta stažuotis į užsienio šalis, kiek jų gauna įvairias stipendijas (pvz., Fulbright’o) stažuotėms. Kadangi Statistikos departamentas pateikia tik statistinius duomenis, o Lietuvoje, kaip jau minėjome nėra atlikta nė vieno išsamaus tyrimo apie moters padėtį moksle per pastarąjį dešimtmetį, taodėl liek neatsakyta į šiuos svarbius klausimus. Kodėl Lietuvoje yra daug mažiau moterų mokslininkių nei vyrų? Kokios priežastys tai lemia? Kas trukdo moterims siekti karjeros akademinėje srityje?