- Šiuolaikinės moters įvaizdis darbo aspektu

 Aptarsime 1999 - 2001 metų žurnalą “Cosmopolitan”. Jis labai populiarus Lietuvoje, todėl jis gali daryti įtaką požiūriui į vyrą ir moterį, formuoti tam tikrus stereotipus. Šiuolaikinė moteris pateikiama daugeliu aspektų. Man pasirodė įdomu pažvelgti į šiuolaikinę moterį darbo aspektu. Kaip “Cosmopolitan” įsivaizduoja dirbančią moterį, kokia ji turėtų būti žengiant į dvidešimt pirmąjį amžių.

Šiuolaikinė moteris, be abejo, yra dirbanti moteris. Tai pabrėžiama kiekviename straipsnyje, susijusiame su karjera ir darbu. Moteris, neturinti darbo, nepeikiama tik tuomet, jei stengiasi susirasti darbą, bet kol kas jai tai nepavyksta. Darbo paieškos neturi baigtis, kol bus rastas tinkamas darbas. Tik tada moteris galės būti laiminga. Toks požiūris verčia daryti prielaidą, kad darbas yra labai svarbus moters statusui įtvirtinti, užimti tam tikrą padėtį visuomenėje. Namų šeimininkės pareigos nepriimtinos moteriai. Atsiranda priešprieša: viena vertus, moteris skatinama siekti karjeros, o kita vertus ji raginama būti gera motina ir žmona. Taigi šiuolaikinė moteris turi atlikti daugybę vaidmenų ir visus vienodai gerai, o tai nėra labai lengva. Tokio moters gyvenimo skatinimas gali ne tik padėti moteriai atrasti save, bet ir sukelti didelių problemų, susijusių su vaidmenų nesuderinamumu. Juk dirbti dešimt valandų per parą, o paskui kelias valandas praleisti žaidžiant ar ruošiant pamokas su vaiku nėra lengva nei fiziškai, nei morališkai.

Įsidarbindama moteris dažnai susiduria su įvairiais sunkumais. Tie sunkumai pirmiausia iškyla pasirašant sutartį. Pateikiama pavyzdžių, kaip smulkios sutarties detalės gali padėti išvengti nemalonumų, visų pirma susijusių su atlyginimu ir darbo aplinka. Moteris turi gerai apgalvoti, ko ji nori iš darbo, kokius lūkesčius su juo sieja. Patariama būtinai fiksuoti sutartyje visus darbdavių pažadus dėl paaukštinimo, priešingu atveju tai gali tapti tik tuščiais žodžiais. Kuriamas neigiamas darbdavio įvaizdis. Darbdavys aprašomas kaip žmogus, siekiantis pasipelnyti darbuotojų sąskaita. Tad būtina geriau įsigilinti į turimus dokumentus, pasidomėti firmos veikla, kad geriau įsivaizduotumėte, kas jūsų laukia.

Pastebėta, kad kalbant apie darbo praradimą ir paiešką dažniausiai pateikiami tik teigiami pavyzdžiai, primenantys pasaką apie pelenę. Dažnai rašoma “ji prarado darbą, bet greitai susirado geresni” arba “išėjusi ji greitai pradėjo dirbti mėgstamą darbą”. Tai panašu į pastiprinimą, kad nėra neįmanomų dalykų ir viskas pasiekiama. Bet ar reikia žmones įtikinėti tuo, kas ne visai realu?

Dirbanti moteris yra nepriklausoma nuo kitų žmonių - vyro, meilužio arba tėvų materialinės paramos. Nepriklausomybė taip pat labai svarbi šiuolaikinės moters įvaizdžio dalis. Ne kartą yra pabrėžiama, kad per didelis pasitikėjimas vyru arba artimu draugu, kaip darbo partneriu, gali labai pakenkti moters karjerai ir gyvenimui apskritai. “Neskubėk kaltinti nesąžiningos buhalterės, nepalankių verslui įstatymų ar savo nelemto likimo – verčiau perskaityk Cosmo priesakus ir kritiškai pažvelk į savo dalykinį partnerį”(1, 60-62). Vaizdinėje informacijoje partneriai visada yra vyrai. Moteris tampa jų manipuliacijų auka, ypač jei jie investuoja didesnę dalį kapitalo į bendrą veiklą. “Net jei jis – pats artimiausias žmogus, tau būtų sunku atsikratyti pojūčio, kad esi nuo jo priklausoma, kad tave paprasčiausiai nusipirko....”(2, 60-62). Tačiau tame pačiame straipsnyje teigiama: “Todėl pažintis su pasiturinčiu verslininku Vykintu Solveigai žadėjo ne tik malonią pažintį, bet ir viltį be didelių kliūčių įgyvendinti savo svajonę” (2, 60-62). Čia galime įžvelgti ir tam tikrą požiūrį į darbą. Norima be ypatingų pastangų pasiekti gyvenime tikslą kaip savo svajonių įsikūnijimą. Galiausiai daug pasiekusi Solveiga išgirsta tokią Vykinto frazę: “Jei tu važiuoji į Paryžių aš atsiimu savo dalį iš tavo firmos” (2, 60-62). Iš to aiškėja, kad moters laimėjimai gali įžeisti vyro savimeilę, todėl jis yra visiškai netinkamas partneris. Aišku, mes galime tvirtinti, kad tikrai nesąžininga neleisti moteriai kilti karjeros laiptais, jei vyras dėl to įžvelgia grėsmę savo autoritetui. Jis nenori matyti laisvos ir savarankiškos moters. Šeima, jei sutuoktiniai dar yra ir darbo partneriai, anksčiau ar vėliau išyra, nes ją ištinka psichologinė krizė, kurią ne visi gali ištverti: “Visos kalbos namie sukdavosi apie darbą... Iš partnerių tapome mirtinais priešais” (3, 66-67). Mūsų pasaulyje vyrauja nerašytas įstatymas “kiekviena tik už save”. Būti individualybei, nepriklausomai asmenybei - štai kas svarbu dabar. Reikia galvoti tik apie save, siekti savo tikslų, brautis į viršų visais įmanomais ir neįmanomais būdais. Juk gyveni tik vieną kartą, todėl turi gauti iš gyvenimo viską, ko nusipelnei. Svarbu mokėti dirbti komandoje, bet ir čia pabrėžiama, kad savo idėjomis, gebėjimais ar veiksmais turi išsiskirti iš komandos, tapti jos lydere.

Kopimas karjeros laiptais yra vienas iš pagrindinių tikslų. Du penktadaliai visų straipsnių apie darbą susiję būtent su tuo. Padaryti karjerą darbe - pats svarbiausias uždavinys, nes lipant vis aukščiau atsiveria didesnės galimybės atsiskleisti sugebėjimams, susidoroti su iškilusiais sunkumais. Tai savigarbos patenkinimo būdas.

Dažnai pabrėžiama, kad tikslui pasiekti visos priemonės tinkamos. Straipsnyje “Helen Brown patarimai perspektyviai karjeristei” rašoma: “Žinoma, nieko bloga pasinaudoti šeimos ryšiais ir išpešti kiek geresnes pareigas: tada tik kurį laiką teks apsimetinėti išmanančia - kol išmoksi atlikti darbą, kuriam dar nesi pasirengus” (4). Toks patarimas atskleidžia moralinį šio reiškinio aspektą.. Juk ryšių turi ne visi, dėl to tu elgiesi nesąžiningai kitų žmonių atžvilgiu, o jie gal būt labiau nusipelnė šios padėties. Bet tai, “Cosmopolitan” manymu, yra visiškai normalu.

Daug dėmesio siekiant karjeros skiriama pristatymams darbe. Kokios nors problemos ar naujos idėjos, pateiktos pristatymo metu, gali labai padėti arba sužlugdyti būsimą karjerą. Tam reikia labai kruopščiai pasirengti. Įdomu tai, kad nuolat teigiama, jog reikia gerai atlikti darbą, kad tave pastebėtų, bet nesakoma, kad apskritai reikia visada jį gerai atlikti, kad nebūtų gėda jį vėliau parodyti. Taigi svarbiausia būti pastebėtai, o visa kita susiklostys savaime.

Dažniausiai karjeros siekimas grindžiamas santykiais su bose. Stebėtina, kad per trejus metus iš visų straipsnių apie darbą tik vienas buvo skirtas aprašyti, su kokiais sunkumais susiduria vadovaujanti moteris, o tokių vadovaujančių moterų nėra mažai. Nors “Cosmopolitan” taip įtikinėja mus, kad svarbu siekti kuo aukštesnių pareigų, bet straipsniuose atskleidžiami tik neigiami moters vadovės bruožai. Ji visada parodoma kaip tironas arba kankintoja, besirūpinanti tik asmeniškais reikalais. Straipsnyje “Bosas iš pragaro” bosai suskirstomi į tam tikrus tipus pagal asmenines savybes. Bosė diktatorė “pasiklauja tik savimi ir yra įsitikinusi, kad tik vienintelė neklysta... Ji labiau primena kategorišką prieškario gimnazijos direktorę nei firmos vadovę” (5, 48-49). Bosė tinginė – “nuolat pietauja geras dvi valandas, penktadienį po pietų jau nebepasirodo, o pirmadienį ateina ne anksčiau kaip dvyliktą... Tu atlieki jos darbą, nors eini žemesnes pareigas ir gauni mažesnį atlyginimą” (5, 48-49). Bosė kraugerė – “negali pasigirti nei grožiu, nei moterišku žavesiu – tiesiog mano esanti aukščiau už “šias nesąmones”... Daug rūko, progai pasitaikius neatsisako taurelės, puikiai išmano nenorminę leksiką ir nevengia stiprių žodelių... Profesiniu lygiu – tikra tragedija: išsiblaškiusi, neobjektyvi, neatsakinga, visą naštą mielai užkrauna pavaldiniams... Darbuotojai jai ne kolegos, triūsiantys vienoje komandoje, o potencialūs konkurentai, tik ir besitaikantys užimti jos vietą” (5, 48-49) .

 Manau, “Cosmopolitan”, įtikinėjantis mus siekti aukštesnių pareigų, turėtų atskleisti ne tik neigiamas, bet ir teigiamas bosės savybes. Susidaro įspūdis, kad bosai yra ne žmonės, o tikri savanaudžiai, išnaudotojai, tinginiai. Deja, retai pabrėžiama, koks sunkus yra vadovo darbas.
Yra aprašomi būdai, kaip su tokia bose reikia “susitvarkyti”. Pirmiausia skatinama prie bosės prisitaikyti, ir tam skiriama nemaža straipsnių. 2000 m. kovo mėn. straipsnyje “Bosė kaip atvira knyga” rašoma: “Turi išsiugdyti ir šeštąjį pojūtį - imtuvą iš darbovietės aukštybių sklindančioms bangoms gaudyti, kitaip tariant, turi bosę pažinti kaip savo penkis pirštus” (6). Vadinasi, moteris turi perimti kai kurias bosės kalbėjimo, rengimosi, elgesio manieras. Taip pat reikia būti gerai informuotai, kas vyksta aplinkui ir prireikus pranešti apie tai viršininkei. Iškart įspėjama, kad ta informacija neturėtų būti susijusi su  asmeniniu gyvenimu, bet jei ji liečia darbą, pranešti apie tai visai teisinga. Gerus santykius su bose galima užmegzti keliais būdais. Pabrėžiama, kad negalima praleisti nė vienos progos tai padaryti, net per vakarėlį moteris turi galvoti apie tai, kaip įsiteikti bosei, nes vėliau tai duos jai naudos. Kitas pasiūlymas atlikti daugelį bosės uždavinių, kad vėliau ji negalėtų be tavęs apseiti. Taigi galime manyti, kad žurnalo skaitytojų dauguma - vidutinio rango darbuotojai, kuriems prisitaikymo prie bosės problema yra labai aktuali. Įdomu ir tai, kad sprendžiant karjeros problemas susiduriama būtent su bose, o ne bosu. Tik dviejuose straipsniuose buvo patariama, kaip reikia elgtis su bosu.
Dar vienas labai svarbus dalykas yra geros reputacijos išsaugojimas ir sudarymas. Apie tai turi būti galvojama visur – ir darbe, ir net per vakarėlį, jei jis vyksta su bendradarbiais. Teigiama, kad prarastą gerą vardą bus sunku susigrąžinti ir tai gali labai pakenkti tolesnei karjerai. Žodis “reputacija” šiuo atžvilgiu apima ne tik veiksmus, bet ir išvaizdą, darbo kokybę, asmenines savybes. Pabrėžiamas gebėjimas dirbti kolektyve. Tačiau kartu nurodoma per daug nesuartėti su bendradarbiais, laikytis atstumo. Aprašyta tokia daugybė bendravimo darbe ir karjeros siekimo taisyklių, kad net sunku jas visas išvardyti. Štai kelios iš jų.

Visi santykiai darbe turi turėti tik materialų pagrindą. Reikia nuolat galvoti apie tai, kokią naudą gali gauti iš kito žmogaus, tačiau pabrėžiamas ir “tu man, aš tau“ bendravimo būdas. Būtina gerai su bendradarbiais sutarti, nes vėliau kas nors iš jų gal padės tau kilti karjeros laiptais. Turi gerai sutarti su bose, padėti jai atlikti darbus, nes jei ją paaukštintų, ji galbūt padėtų ir tau kilti karjeros laiptais. Viskas turi būti iš anksto suplanuota, jei nori daugiau pasiekti.
 Moteris turi būti labai lanksti ir sugebėti prisitaikyti prie kiekvienos situacijos, vadovės ar vadovo. Ji turi visą laiką save kontroliuoti, galvoti, ką ir kam šneka, kaip rengiasi, kaip tvarko savo stalčius, nes tai gali išduoti jos neigiamas savybes, o jas būtina slėpti. Perskaičius daugelį straipsnių, iškyla toks tobulos darbuotojos paveikslas: darbšti, energinga, iniciatyvi, kūrybinga, gera oratorė, gerai atrodanti, siekianti tikslo, moteriška, visada pasirengusi padėti. Sąrašas gana ilgas ir, manau, ne visada įmanoma suderinti visus šiuos bruožus viename asmenyje.
Nuolatos pabrėžiama gera išvaizda. Tai ypač siejama su sėkme darbe. Straipsnyje “Kas žlugdo patikimos darbuotojos reputaciją” rašoma: “Pakoreguok savo elgesį bei aprangą, atsikratyk netinkamų įpročių - bosas pamatys, kad puikiai išmanai savo darbą” (7). Stebina tikinimas, kad darbo įvertinimas visų pirma priklauso nuo elgesio ir aprangos, o ne nuo to, kaip tą darbą atlikai. Skatinama labiau pasikliauti savo išvaizda nei profesiniais gebėjimais. 2001 m. balandžio mėn. straipsnyje “Tavo moteriški ginklai” teigiama: ”Pagal drabužius sutinka” (8). Taigi savo išvaizdai turi skirti ne mažiau laiko nei pačiam darbui. Gera išvaizda - tai jau vienas trečdalis kelio į sėkmę. Vaizdinė informacija perša mintį, kad gera darbuotoja - tai graži dvidešimt šešerių septynerių metų mergina, malonių veido bruožų, vilkinti kostiumėlį, maloniai besišypsanti. Tai gali sukurti tam tikrą stereotipą, kuris atitinka nedaugelį dirbančių moterų. “Cosmopolitan” kaip įmanydamas stengiasi įtikinti, kad reikia pasitikėti savimi. Bet kuriamas “geros išvaizdos” standartas skaitytojoms gali sukelti tik papildomų stresinių situacijų. Tuo galime paaiškinti prasidėjusią Lietuvoje dietų maniją. Daugelis moterų mano, kad gerai atrodyti reiškia būti lieknesnei. Kita vertus, tai skatina sveikai gyventi. Susimąstyta apie tai, kas valgoma ir kaip valgoma, padaugėjo lankančiųjų sporto sales. Kartais patys darbdaviai rūpinasi darbuotojų sveikata, apmokėdami jų užsiėmimus sporto klubuose.
Manau, žurnalas perkelia mus į nevisiškai realų pasaulį, kur viskas atrodo gražiau ir nesunkiai pakeičiama. Kuriant darbuotojos įvaizdį siekiama, kad ji būtų visapusiškai išsilavinusi asmenybė, gera psichologė, gebėtų prisitaikyti prie aplinkos.

 Stengiantis gauti geresnes pareigas, reikia nepamiršti ir savo bendradarbių. Pats žurnalas propaguoja individualumo ir nepriklausomybės poreikių patenkinimą. Šiuolaikinė moteris tvirtai jaučiasi visose gyvenimo srityse. Ji geba susidoroti su įvairiomis užduotimis. Tai energija trykštanti asmenybė, pasirengusi įveikti bet kokias kliūtis, kad pasiektų tikslą. Ji gerai valdo savo emocijas ir elgesį, moka prisitaikyti prie aplinkinių, gali keisti elgesį, jei tai padės jai gauti norimą darbą. Be to, puiki taktikė ir strategė, visi jos žingsniai gerai apsvarstyti ir suderinti, ji visada siekia būti vienu žingsniu toliau nei konkurentai. Šiuolaikinė moteris domisi kitų bendradarbių atliekamais darbais, stengiasi sukurti gerą darbo atmosferą.

 

LITERATŪRA:
Kaip apsidrausti nuo nesąžiningo kompanjono. Cosmopolitan, 1999, gruodis, p. 60 – 62.
Darau karjerą iš vyro pinigų. Cosmopolitan, 1999, rugsėjis, p. 60 – 62.
Kasdieniai bosės košmarai. Cosmopolitan, 2001, lapkritis, p. 66 – 67.
Helen Brown patarimai perspektyviai karjeristei. Cosmopolitan. 2000, balandis.
Bosas iš pragaro. Cosmopolitan. 2001, rugsėjis, p. 48 – 49.
Bosė kaip atvira knyga. Cosmopolitan. 2000, kovas.
Kas žlugdo patikimos darbuotojos reputaciją. Cosmopolitan, 1999, liepa – rugpjūtis.
Tavo moteriški ginklai. Cosmopolitan, 2001, balandis