LEIDINIAI ¤ Žurnalas Klėja ¤ Žurnalas Klėja Nr.1 ¤ Straipsniai

Anorexia nervosa Lietuvoje?


 
- Doc. med. dr. Janina Tutkuvienė, Margarita Jankauskaitė
- Anorexia nervosa Lietuvoje?
„Tradiciškai vyras mūsų kultūroje suvokiamas kaip asmuo, kuris mylisi, o moteris, kuri gamina“, – ironiškai sako Lorraine Gamman ir Merja Makinen, tyrinėjančios kultūrines psichologinių mitybos sutrikimų priežastis. Statistika iškalbingai pagrindžia jų žodžius: net 95 proc. seksualinių fetišistų yra vyrai, o 90 proc. nuo mitybos sutrikimų kenčiančių asmenų – moterys (7:159). Toks duomenų pasiskirstymas neatrodys keistai, jei prisiminsime, kad Vakarų kultūroje (visiškai neatsižvelgiant į suvartojamo maisto kiekį) būtent moterys, o ne vyrai siejamos su mityba. Ši nuostata randasi dėl motinos globėjos, penėtojos stereotipų, bet siekia kur kas toliau, nei reikėtų vaiko priežiūrai. Paprastai moteris mūsų visuomenėje ne tik superka, gamina, patiekia maistą. Ji skatinama vartoti ir pati yra vartojama kaip produktas. Televizijos, spaudos reklamose moters kūnas siejamas su gardžiausiais saldėsiais, pateikiamas kaip jų metonimija. „Tikras vyriškumas“, pasak reklamos, neatsiejamas nuo alaus (prisiminkime „Tauro“ alaus reklamas), o moteriškumas – nuo šokolado, ledų, grietinėlės... („Karūnos“ reklama). Moteris žiniasklaida vilioja maistu, vyrus – pornografiniais vaizdeliais. Jam skirtų žurnalų būtinas atributas yra pikantiškas gražuolės kūnas; Ji gundoma gardžiais patiekalais. Tačiau čia pat (vos už kelių puslapių) nepamirštama pridurti, jog būtina skaičiuoti kalorijas (geriausia, jei jos yra tik dvi!), gelbėtis dietomis, intensyviu sportu, vaistais... Taigi moterį pasiekia prieštaringi raginimai: ji skatinama mėgautis maistu ir verčiama išlikti liekna. O tai trikdo savivoką, pasąmoningai formuoja psichologinių mitybos sutrikimų prielaidas.
Žiniasklaida taria ypač svarų žodį formuojant tapatybę. Ką reiškia būti „tikra“ moterimi, mergaitės suvokia jau septynerių, tad peržengusios vėlyvosios paauglystės slenkstį, imasi pačių radikaliausių priemonių svoriui mažinti. Janine Cataldo nurodo, kad devintajame dešimtmetyje „idealus“ moters svoris vis dar turėjo tendenciją mažėti (3:213), net palyginti su 1965-aisiais, kai madų pasaulyje iškilo lieknosios manekenės Twiggy ir Shrimp. Šių „standartų“ atkakliai laikomasi ir dabar, nors tik 5 proc. mūsų visuomenės moterų turi tam įgimtų savybių. Propaguojant „tobulą“ figūrą, tiesiog nepaisoma fakto, jog brandžios moters kūnas natūraliai kaupia poodinius riebalus – moteriškų hormonų pusiausvyros garantą. Grožio įvaizdžiai spraudžiami į jaunutės paauglės standartus, atkakliai peršant infantilaus moteriškumo sampratą. Brandi moteris – tiek jos pasaulio vizija, tiek kūnas – mūsų visuomenėje yra tabu. Šiuolaikinės kultūros formuojamas moteriškumas tėra trumpa gyvenimo akimirka. Jau amžiaus vidurys, pasak Jo Anna Issak, ženklina moteriškumo praradimą (9:142). Priverstos nuolat stebėti ir kontroliuoti savo kūną (jo pokyčius ne tik dėl nėštumo, senėjimo, bet ir dietų), moterys netenka kūno realumo (stabilumo) pojūčio, išgyvendamos jį kaip tranzitinę būseną „prieš“ ir „po“ (7:159).
Antra vertus, liaunos gražuolės samprata mūsų kultūroje atsirado ne taip seniai. Nepaisant to, jog XIX a. Vakarų Europoje buvo propaguojamas standžiais korsetais suveržtas laibas liemuo, tik XX a. pradžioje plonumas pradedamas pabrėžti kaip moters idealas. 1908 m. Vogue žurnale išdėstytos Paryžiaus mados tendencijos skelbė, kad moters figūra tampa vis lieknesnė, mažėja krūtinė ir klubai (7:154). Įdomu, kad moters kūno samprata reikšmingai kito būtent 1912–1919 m. ir 1967–1974 m., tai yra istoriniais tarpsniais, kuriuos Juliet Mitchell apibūdino kaip masinių moterų judėjimų bei kultūrinio ir politinio pasipriešinimo laikotarpius (16:58). Berniokiška trečiojo dešimtmečio moters figūra tapo septintojo dešimtmečio gražuolės prototipu, kuriuo siekta išvengti bet kokių asociacijų su motinyste (proporcijų apkūnumo). Tai ypač ryšku, palyginus jį su aptakiomis šeštojo dešimtmečio Vakarų grožio „ikonos“ Merlin Monro kūno formomis. Taigi, įgijusios teisę reikštis viešoje „vyriškoje“ sferoje, moterys privalėjo tapti „berniukais“ („suplokštėti“). Ironiška, kad moterys Vakaruose išsikovojusios socialines teises, įsitvirtinusios visuomenėje, pradedamos reprezentuoti kaip smulkesnės, silpnesnės, „mažesnės“.
Apklausų duomenys rodo, jog vyrai linkę tukti labiau (apie 40 proc.) nei moterys (apie 30 proc.). Tačiau moterys kur kas atkakliau skatinamos imtis įvairiausių lieknėjimo priemonių. Ir nors pirmosios dietos, kuriose sumažintas angliavandenių kiekis, buvo skirtos „stipriosios lyties“ atstovams (daktaras Charlesas Buntingas XIX a. jas rekomendavo savo klientams (7:153), vyrų vyrams išrasta sveikatinimo priemonė XX a. tapo moterų prievole.
Į atgavusią nepriklausomybę Lietuvą ėmė skverbtis ne tik pažangios Vakarų demokratijos idėjos. Patyrėme ir neigiamą kultūrinių tendencijų poveikį. Pastaruoju metu Lietuvoje, kaip ir daugelyje Vakarų šalių, idealizuojamas tik jaunas, stiprus, raumeningas, o jeigu tai moteris – dar ir ypač liesas kūnas. Pasaulinėje pastarojo dešimtmečio literatūroje gausu duomenų apie liesumo maniją ir jos keliamas problemas: iškreiptą paauglių požiūrį ir klaidingą kūno vaizdo suvokimą, nepasitenkinimą savo kūnu ir depresiją, dietų vaikymąsi ir piktnaudžiavimą sportu, kūno nerimą ir valgymo sutrikimus (1, 5-6, 8, 10, 18, 20, 22, 24-25, 27-28, 35-36). Todėl VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedra 1999–2001 metais atliko tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, kaip per pastarąjį dešimtmetį pakito Lietuvos paauglių kūno stambumas, kaip bręstančios mergaitės vertina savo kūną ir kas lemia kūno vaizdo formavimąsi brendimo laikotarpiu.
Tyrimas atliktas visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje). Mergaitės užpildė anketą, kurioje buvo pateikti klausimai apie socialinę padėtį, brendimo ypatumus ir problemas, svorio mažinimą, taip pat apie požiūrį į savo kūną ir kas padėjo susidaryti nuomonę apie jo stambumą. Apskaičiavus kiekvienos mergaitės kūno masės indeksą [KMI = svoris(kg)/ūgis(m)²], įvertintas realus jos kūno stambumas. Analizei panaudoti 4347 paauglių mergaičių nuo 10 iki 18 metų duomenys.
Lietuvos mergaičių kūno masės indekso (KMI) svarbiausių statistinių parametrų kitimas pagal amžių pateikiamas 1 lentelėje. Palyginę mūsų mergaičių kūno masės indeksą su JAV (15, 23), Vokietijos (11), Didžiosios Britanijos (4, 19), Prancūzijos (21), Švedijos (12) paauglių duomenimis, galime teigti, kad mūsų mergaitės brendimo pabaigoje yra vienos iš liekniausių. Lyginant šiame tyrime dalyvavusių ir 1985 m. lietuvių paauglių analogiškus duomenis paaiškėjo, kad antros brendimo fazės mergaitės per pastarąjį dešimtmetį tapo akivaizdžiai lieknesnės (1 pav.): tiek 50 procentilių KMI (maždaug atitinka vidurkį), tiek kraštutiniai KMI variantai – 3 (labai mažas KMI) ir 97 procentilių (labai didelis KMI) kūno masės indeksas 1999–2001 m. gerokai mažesni nei 1985 m. (skirtumai statistiškai patikimi – p<0,001). Vadinasi, pastaruoju metu brendimo pabaigoje sumažėjo ir nutukusių mergaičių. Tačiau berniukų kūno masė per pastarąjį dešimtmetį akivaizdžiai nepakito: nenustatyta nei vidutinio KMI, nei kraštutinių KMI variantų aiškios tendencijos.
   Am
  žius
 
 
N
 
M
 
SD
Procentiliai
3
10
25
50
75
90
97
10
179
16,72
2,23
13,47
14,27
15,19
16,39
17,80
19,96
21,80
11
451
16,66
2,28
13,28
14,02
15,16
16,40
17,85
19,67
21,70
12
515
17,20
2,43
13,45
14,57
15,56
16,89
18,49
20,14
22,35
13
683
17,96
2,63
14,13
15,06
16,22
17,63
19,23
21,28
23,45
14
707
18,83
2,50
14,99
16,02
17,15
18,52
20,13
21,96
24,30
15
589
19,45
2,60
15,86
16,80
17,78
19,03
20,66
22,60
25,21
16
637
19,90
2,44
16,46
17,26
18,29
19,49
21,08
22,86
25,47
17
487
20,21
2,36
16,57
17,44
18,59
19,95
21,61
23,13
25,20
18
278
20,27
2,34
16,68
17,47
18,59
20,07
21,80
23,03
25,29
 
1 lentelė. 10–18 metų Lietuvos mergaičių kūno masės indekso (KMI) kitimas pagal amžių
(normalus KMI yra tarp 10 ir 90 procentilių, vidutinis – M, arba 50 procentiliai KMI)
 
 
Tokie skirtingi berniukų ir mergaičių KMI pokyčiai per pastarąjį dešimtmetį leidžia daryti prielaidą, kad kūno stambumą lemia ne bendri abiem lytims veiksniai, o specifiniai, būdingi tik mergaitėms. Šiuo aspektu labai įdomus pačių mergaičių požiūris į savo kūną, jo vertinimas ir veiksniai, lemiantys kūno vaizdo formavimąsi. Paaiškėjo, kad brendimo metu beveik dvigubai padaugėja mergaičių, neteisingai vertinančių savo kūną: 21,78 proc. dešimtmečių ir net 52,52 proc. aštuoniolikmečių merginų mano esančios stambesnės, nei iš tikrųjų yra pagal savo KMI (2 lentelė).
 
Amžius (metai)
10
11
12
13
14
15
16
17
18
Iš viso neteisingai save vertina (%):
 
37,
46
 
45,
01
 
47,19
 
49,34
 
48,51
 
49,57
 
51,02
 
56,05
 
57,55
- mano esančios lieknesnės  nei iš tikrųjų yra (%)
 
15,
68
 
16,
19
 
13,4
 
8,64
 
6,93
 
7,13
 
5,34
 
4,72
 
5,03
- mano esančios stambesnės  nei iš tikrųjų yra (%)
 
21,
78
 
28,
82
 
33,79
 
40,7
 
41,58
 
42,44
 
45,68
 
51,33
 
52,52
 
2 lentelė. Lietuvos mergaičių požiūris į savo kūną
                      (pateikta, kiek mergaičių pagal savo realų KMI neteisingai įvertino savo kūno stambumą)
 
Iš visų požiūrio į savo kūną veiksnių didžiausią įtaką mergaitėms turėjo draugų, bendraamžių ir žiniasklaidos (žurnalų, televizijos, reklamų) formuojama nuomonė. 44,23 proc. jaunesniųjų ir 58,64 proc. vyresniųjų mergaičių tarp veiksnių, lėmusių nuomonę apie savo kūną, nurodė draugų ir bendraamžių nuomonę bei pastabas, o įvairias žiniasklaidos rūšis išvardijo 29,52 proc. pirmosios brendimo fazės ir net 48,85 proc. - antrosios brendimo pusės mergaičių. Tik 5,5 proc jaunesniųjų ir 7,1 proc. vyresniųjų mergaičių nurodė, kad nuomonę apie savo kūno vaizdą susidarė pačios; atitinkamai 4,5 proc. ir 2 proc. mergaičių parašė, kad nuomonei apie savo kūną įtakos turėjo šeimos narių požiūris (dažniausiai – mamos). Nedaug mergaičių išvardijo tokius padėjusius susikurti nuomonę apie savo kūną veiksnius: sporto šakos reikalavimai, gydytojų ar net mokytojų pastabos.
Išnagrinėjus visus anketose pateiktus kūno įvaizdžio susidarymo veiksnius, paaiškėjo, kad jaunimui skiriamų žurnalų įtaka yra didžiausia, o įvairių televizijos laidų – mažesnė (3 lentelė). Pokalbiuose daugelis mergaičių teigė, kad labai liesų manekenių nuotraukos arba straipsniai apie „idealų“ kūną paskatino mažinti svorį (laikytis dietų, intensyviai sportuoti). Labiausiai kėlė nerimą faktas, jog net 4,71-6,83 proc. vyresnių mergaičių teigė, kad joms besilaikant įvairių dietų, mėnesinės buvo išnykusios  ilgiau nei du mėnesius. Tai labai svarbus anoreksijos požymis. Tokios mergaitės būtinai turėtų pasitarti su psichiatru ar psichologu.
 
3 lentelė. Žiniasklaidos priemonės, kurios labiausiai propaguoja liesą kūną
(pateikta, kiek mergaičių išvardijo įvairias žiniasklaidos rūšis: procentas apskaičiuotas nuo mergaičių, kurios nurodė, kad žiniasklaida lėmė požiūrį į savo kūną)
 
10 - 13 metų mergaičių nuomonė
14 - 18 metų mergaičių nuomonė
Televizija
27,32 %
Televizija
17,12%
Žurnalai:
 
Žurnalai:
 
Panelė
92,40 %
Panelė
68,21 %
Top girl
30,57 %
Cosmopolitan
48,03 %
Cosmopolitan
27,70 %
Ji
12,59 %
Moteris
17,23 %
Moteris
9,71 %
Laima
10,14 %
Top girl
9,41 %
Stilius
9,63 %
Laima
7,59 %
Ji
8,62 %
Edita
4,02 %
 
                      Apibendrinus šio tyrimo rezultatus, galima daryti keletą išvadų:
1.                  Nors daugelyje šalių vis daugėja nutukusių vaikų ir paauglių (13), Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį paauglės tapo lieknesnės. Kadangi analogiškos tendencijos lietuvių berniukams nebūdingos, matyt, tokiems mergaičių kūno masės kitimams daug reikšmės turi mados vėjai ir visuomenėje idealizuojamas itin liesas moters kūnas.
2.                  Klaidingas savo kūno vertinimas ir nepasitenkinimas juo itin akivaizdus antroje brendimo fazėje. Mūsų tyrimo duomenys iš esmės sutampa su kitų tyrėjų (Estijos, Singapūro, Pietų Karolinos, Dublino, Australijos) duomenimis, tačiau savo kūną neadekvačiai suvokiančių mergaičių skaičius šiek tiek skiriasi įvairiose šalyse, priklauso nuo socialinių, ekonominių ir kultūrinių veiksnių.
3.                  Pastaruoju metu Lietuvos paauglių mergaičių požiūriui į savo kūną daug reikšmės turi draugai ir jaunimo žurnalai. Beje, draugų požiūris į kūną taip pat formuojasi veikiama visuomenėje ir žiniasklaidoje paplitusių idealų. Taigi lieso kūno kultas, gausybė populiariuose žurnaluose siūlomų dietų gali skatinti nesveiką požiūrį į savo kūną, o kartais – ir valgymo sutrikimus.
4.                  Paauglių žurnaluose reikėtų spausdinti daugiau normalaus svorio manekenių ir kitų merginų nuotraukų, nepropaguoti lieso kūno kaip idealaus, nesiūlyti dietų, neskiepyti minties, kad kiekviena paauglė gali būti liesa, nes tai gali sukelti nemaža psichologinių problemų.
 
 
 
Literatūra
1.      Ackard D. M., Peterson C. B. Association between puberty and disordered eating, body image and other psychological variables. Int J Eat Disord 2001; 29: 187–194.
2.      Bariaud F. et al. Effects of puberty on the self – concepts of adolescents. Arch Pediatr 1999; 6: 952–957.
3.      Cataldo J. Obsesity: A New Perspective on An Old Problem. Health Education Journal, 1985, vol 44.
4.      Cole T. J., Freeman J. V., Preece MA. Body mass index reference curves for the UK, 1990. Arch Dis Child 1995; 73: 25–29.
5.      Field A. E. et al. Relation of peers and media influences to the development of purging behaviors among preadolescent and adolescent girls. Arch Pediatr Adolesc Med 1999; 153: 1184–1189.
6.      Field A. E. et al. Exposure to mass media and weight concerns among girls. Pediatrics 1999; 103: E36.
7.      Gamman L., Makinen M. Female Fetish. New York: New York University Press, 1994.
8.      Huon G., Lim J. The emergency of dieting among female adolescents: age, body mass index, and seasonal effects. Int J Eat Disord 2000; 28: 221–225.
9.      Issak J. A. Feminism and Contemporary Art. London, New York: Routledge, 1996.
10.  Järvelaid M. The desired body weight of 15 – 17 year – old Estonian schoolchildren. Papers on Anthropology IX. Tartu, 2000; 9: 35-41.
11.  Kromeyer-Hauschild K., Jaeger U. Growth studies in Jena, Germany: changes in body size and subcutaneous fat distribution between 1975 and 1995. Am J Hum Biol 1998; 10: 579–587.
12.  Lindgren G., Strandell A., Cole T., et al. Swedish population reference standards for height, weight and body mass index attained at 6 to 16 years (girls) or 19 years (boys). Acta Paediatr 1995; 84: 1019–1028.
13.  Livingstone B. Epidemiology of childhood obesity in Europe. Eur J Pediatr 2000; 159 (1): 14–34.
14.  Madrigal L. Statistics for Anthropology. Cambridge University Press, 1998.
15.  Malina R. M., Katzmarzyk P. Validity of the body mass index as an indicator of the risk and presence of overweight in adolescents. Am J Clin Nutr 1999; 70: 1315–1365.
16.  Mitchell J. Feminist Theory and Feminist Movements: The Past Before us. In What is Feminism? Ed. J. Mitchell, A. Oakley. Oxford: Blackwell, 1986.
17.  Neff L. J. et al. Black – white differences in body size perceptions and weight management practices among adolescent females. J Adolesc Health 1997; 20: 459–465.
18.  O’Dea J. A., Abraham S. Onset of disordered eating attitudes and behaviors in early adolescence: interplay of pubertal status, gender, weight, and age. Adolescence 1998; 34: 671–679.
19.  Prentice A. M. Body mass index standards for children. BMJ 1998; 317 (7170): 1401–1402.
20.  Ricciardelli L. A., MsCabe M. P. Children’s body image concerns and eating disturbance: a review of the literature. Clin Psychol Rev 2001; 21: 325–344.
21.  Rolland-Cachera M. F., Cole T. J., Sempé M., et al. Body Mass Index variations: centiles from birth to 87 years. Eur J Clin Nutr 1991; 45: 13–21.
22.  Rolland K., Farnill D., Griffiths R. A. Children’s perceptions of their current and ideal body sizes and body mass index. Percept Mot Skills 1996; 82: 651–656.
23.  Ryan A. S., Roche A. F., Kuczmarski R. J. Weight, Stature, and Body Mass Index Data for Mexican Americans From the Third National Health and Nutrition Examination Survey (NHANES III, 1988-1994). Am J Hum Biol 1999; 11: 673–686.
24.  Ryan Y. M., Gibney M. J., Flynn M.A. The pursuit of thinness: a study of Dublin schoolgirls aged 15 y. Int J Obes Relat Metab Disord 1998; 22: 485–487.
25.  Sands R. et al. Disordered eating patterns, body image, self – esteem, and physical activity in preadolescent school children. Int J Eat Disord 1997; 21: 159–166.
26.  Santoncini U. C. et al. High – risk eating behavior in Mexican adolescents. Data on the student population in the Federal District. Rev Invest Clin 2000; 52: 140–147.
27.  Siegel J. M. et al. Body image, perceived pubertal timing, and adolescent mental health. J Adolesc Health 1999; 25: 155–165.
28.  Tomeo C. A. et al. Weight concerns, weight control behaviors, and smoking initiation. Pediatrics 1999; 104 (4 PT): 1P 918–924.
29.  Tutkuvienė J. Secular trend of menarcheal age of Lithuanian girls since XIX century till 1998. In The 11th Congress of EAA, Jena, Germany, 30 Aug-3 Sept 1998. 41 p.
30.  Tutkuvienė J. Investigations of Growth and Development - the part of the General Health Status Monitoring in Children. Acta Medica Lituanica 1999; 3: 32–40.
31.  Tutkuvienė J. Body mass changes, self-esteem and body image of adolescent Lithuanian girls. Millennial Perspectives: Past, Present and Future. In The 12th Congress of EAA. Cambridge, England, 8-11 September 2000. University of Cambridge, 2000, p. 54.
32.  Tutkuvienė J. Kodėl, kada ir kaip bręstama. Vilnius: Meralas, 2001. 450 p.
33.  Tutkuvienė J. Trends of body mass index self-esteem and factors of body dissatisfaction of adolescent Lithuanian girls. In 1st Internationales Mainzer Symposium “Child Anthropology”. 19-22 Sept. 2001, Universität Mainz, 2001, p. 51.
34.  Tutkuvienė J., Adomaitis A. Trends in height, weight and body mass index (BMI) of Lithuanian schoolchildren in Vilnius between 1985 and 1998. Acta Medica Lituanica, 2001; Suppl. 8 (in press).
35.  Wang M. C. et al. Preference for thinness in Singapore – a newly industrialized society. Singapore Med J 1999; 40: 502–507.
36.  Wichstrom L. Social, psychological and physical correlates of eating problems. A study of the general adolescent population in Norway. Psychol Med 1995; 25 (3): 567–579.
 
 

Atgal
- Motinystė tarp feminizmo teorijos ir praktikos
- Anorexia nervosa Lietuvoje?
- Šiuolaikinės moters įvaizdis darbo aspektu
- Hieroglyphs of Jealousy