Vienos pirmųjų kino feministės čekės Chytilovos Saulutės "Skalvijoje"
Maištas prieš visą pasaulį – čekės Veros Chytilovos “Saulutėse”
Gegužės mėnesį „Skalvijos“ kino klasikos vakarų cikle – čekų Naujosios kino bangos atstovė Vera Chytilova ir jos garsiausias filmas „Saulutės“.
Juosta bus rodoma tris gegužės sekmadienius – 17, 24 ir 31 dieną.
Naujoji čekų kino banga bene geriausiai žinoma iš Milošo Formano ironiško pasakojimo „Blondinės meilė“ (1966) ir Jiri Menzelio „Ypatingos priežiūros traukinių“ (1966). Mažiau girdėta yra su šia banga gimusi ir į jokias normas bei apibrėžimus netelpanti Veros Chytilovos juosta „Saulutės“ (Sedmikrasky, 1966). Beje, Chytilova buvo viena pirmųjų kino feminisčių.
Chaotiškos formos nenuspėjamo siužeto filmas stebina spalvingais eksperimentais, netikėtomis koliažo dėlionėmis, išsiskiria aštria politine kritika ir kūrybine išmone. Tačiau svarbiausia, kad beveik prieš 50 metų sukurtos „Saulutės“ vis dar pulsuoja aktualumu ir temomis, kuriomis susišaukia su šių dienų realijomis.
Pernai iškeliavusi V. Chytilova (1929–2014) buvo viena ryškiausių čekų Naujosios bangos kūrėjų ir vienintelė moteris jų tarpe. Beje, ir viena pirmųjų kino feminisčių. Originali kūrėja, nuolat siekusi pasakoti vaizdais, ieškojusi būdų, kaip paskatinti žiūrovą mąstyti ir pačiam suformuluoti svarbiausius klausimus, atsisakė bet kokio nuspėjamumo siužete ir išsiskyrė savita kino kalba.
Žaisminga ir provokuojanti „Saulučių“ forma užfiksavo tikslią 7-ojo dešimtmečio žmonių jauseną, dar tik gimstančias to meto naujas idėjas, kurios 1968-asiais prasiveržė studentų maištais. Nenuostabu, kad tematiškai sudėtingas avangardinio stiliaus filmas sukėlė valdžios pasipiktinimą. Kino kūrėja buvo priversta susitaikyti su tuo, kad tuometinės Čekoslovakijos valdžia filmą padėjo „ant lentynos“ ir niekur nerodė. Tik filmui įteikus Didįjį prizą Bergamo filmų festivalyje (Italija), „Saulutės“ vėl išleistos į kino ekranus.
Daugiau skaityti čia.
 |
 |
 |