Nacionaliniai projektai
Barbora Didžiokienė: mažosios dailininkės prisiminimai. II tomo spausdinimo darbai.
Projekto tikslas – išleisti dailininkės Barboros Didžiokienės dienoraščio II dalį.
Barbora Didžiokienė (1896-1976) – rusų kilmės žymi tarpukario Lietuvos tapytoja, grafikė, scenografė, tapytojo Vlado Didžioko žmona, kurios gyvenimo aprašymas-dienoraštis saugomas Kaune, Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje. Lyčių studijų centras, bendradarbiaudamas su dailėtyrininke Ramute Rachlevičiūte, rengiasi išleisti II tomą.
Projekto vadovė – prof. Dalia Leinartė.
Projekto trukmė: 2015 05 - 2015 12.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Jaunų vyrų prokreaciniai tapatumai: kultūrinės normos, individualūs lūkesčiai ir patirtys
Baigėsi pirmi projekto „Jaunų vyrų prokreaciniai tapatumai: kultūrinės normos, individualūs lūkesčiai ir patirtys“ metai. Atlikti visi suplanuoti darbai, surinkta 60 pusiau struktūruotų interviu su jaunais (19-34 m. amžiaus) skirtingose Lietuvos vietovėse gyvenančiais, neturinčiais vaikų, skirtingų socialinių grupių vyrais. Surinktų interviu bendra įrašų trukmė – 109 val. 6 min. Vidutinė vieno interviu trukmė – 1 val. 49 min. Pusiau struktūruoto interviu gairės buvo sudarytos iš keleto klausimų grupių. Pagrindinę tyrimo instrumento dalį sudarė klausimai apie jaunų vyrų tėvystės sampratas, kitų vyrų tėvystės vertinimus, prokreacinius ketinimus ir jų kaitą, pasirengimą tapti tėvu, susikurtą vaikų įvaizdį ir įsivaizduojamas veiklas bei vaikų priežiūrą, galimos tėvystės scenarijus. Daug dėmesio buvo skiriama klausimams apie tyrimo dalyvių prigimtinę šeimą, santykį su tėvu, motina ir kitais artimaisiais. Mokslininkai pažymi, kad patirtys prigimtinėje šeimoje ir santykiai su artimaisiais veikia vyrų prokreacinius pasirinkimus ir tėvystės, vyriškumo sampratas. Interviu metu taip pat nemažai dėmesio buvo skiriama ir romantiniams santykiams bei jų sąsajoms su tėvyste, nes santykių su partnere(-iu) pobūdis ir kokybė bei turima romantinių santykių patirtis itin glaudžiai susijusi su prokreaciniais ketinimais ir jų realizavimu. Seksualinės elgsenos ir reprodukcinės sveikatos klausimų grupė padeda atskleisti vyrų prokreacinį sąmoningumą, požiūrį į savo ir partnerės(-io) reprodukcinę sveikatą, atsakomybės šeimos planavimo klausimais sampratą.
Tyrimo duomenų pagrindu parengti du straipsniai, skaityti penki pranešimai trijose konferencijose: Lietuvos sociologų draugijos konferencijoje „Sociologinė vaizduotė ir jos politika“, vykusioje 2013 m. spalio 11 – 12 d. Klaipėdoje, tarptautinėje Vilniaus universiteto Socialinio darbo katedros organizuotoje konferencijoje „Socialinis darbas ir galia“, vykusioje 2013 lapkričio 8 d., bei Lietuvos socialinio forumo konferencijoje „Lietuvos socialinių mokslų forumas 2014“, vykusioje 2014 gegužės 16-18 d. Molėtų observatorijoje.
Pranešimuose nagrinėta svarbi prokreacinių ketinimų realizavimo prielaida – romantiniai santykiai, normatyviniai jų idealai ir juos formuojantys veiksniai. Taip pat aptartos skirtingų socialinių grupių vyrų – skirtingo išsilavinimo, socioekonominio statuso, turinčių negalią ir netradicinės seksualinės orientacijos jaunų vyrų – prokreacinių tapatumų turinys ir raiška.
Su Lietuvos sociologų draugijos konferencijos pranešimų tezėmis galima susipažinti svetainėje http://lsdkonferencija2013.wordpress.com/tezes/
Konferencijoje skaityti šie pranešimai:
A. Tereškinas, V. Tretjakova „Romantiniai santykiai tarp normatyvinių idealų ir žiauraus optimizmo“;
V. Tretjakova, L. Šumskaitė „Savaime suprantama“ teisė turėti vaikų: socialinių privilegijų refleksija“;
D. Šėporaitytė „Jaunų vyrų su negalia vyriškumas ir prokreaciniai lūkesčiai: prieštaravimai ir emancipacija“.
Projekto tyrimo pagrindu parengtos dvi tyrėjų publikacijos, kurios greitu laiku turėtų pasirodyti moksliniuose žurnaluose. Artūras Tereškinas, „Masculinity Scripts, Good Life and Familial Intentions: The Case of Young Lithuanian Men”; Lina Šumskaitė, „Jaunų homoseksualių ir biseksualių vyrų prokreaciniai lūkesčiai”. A. Tereškino publikacijoje analizuojamos jaunų vyrų reprodukcinių ketinimų sąsajos su gero gyvenimo įsivaizdavimu bei kokios vyriškumo praktikos skatina/trukdo reprodukciniams ketinimams. L. Šumskaitės publikacijoje nagrinėjami netradicinės seksualinės orientacijos jaunų vyrų prokreaciniai lūkesčiai bei jų sąsajos su visuomeninėmis nuostatomis ir reikšmingu gyvenimo įvykiu – savo seksualinės orientacijos atskleidimu artimai aplinkai.
Antraisiais projekto vykdymo metais planuojama projekto duomenų pagrindu parengti tris mokslinius straipsnius, projekto rezultatus pristatyti dviejose tarptautinėse konferencijose, bei renginiuose Lietuvoje.
Projekto vadovė – dr. Deimantė Šėporaitytė.
Projekto vykdytojai – jaun. m. d. Lina Šumskaitė, jaun. m. d. Vaida Tretjakova, prof. Artūras Tereškinas.
Projekto trukmė: 2013 03 01- 2014 12 31.
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (Nr. MIP 005/2013).
Barbora Didžiokienė: mažosios dailininkės prisiminimai. II tomo leidybos parengiamieji darbai.
Projekto tikslas – parengti leidybai dailininkės Barboros Didžiokienės dienoraščio II dalį.
Barbora Didžiokienė (1896-1976) – rusų kilmės žymi tarpukario Lietuvos tapytoja, grafikė, scenografė, tapytojo Vlado Didžioko žmona, kurios gyvenimo aprašymas-dienoraštis saugomas Kaune, Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje. Lyčių studijų centras, bendradarbiaudamas su dailėtyrininke Ramute Rachlevičiūte, rengiasi išleisti II tomą.
Projekto vadovė – prof. Dalia Leinartė.
Projekto trukmė: 2014 06 - 2014 11.
Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas.
Barbora Didžiokienė: mažosios dailininkės prisiminimai. II tomo parengiamieji darbai. Vertimas.
Projekto tikslas – atlikti parengiamuosius darbus, siekiant išleisti dailininkės Barboros Didžiokienės dienoraščio II dalį.
Barbora Didžiokienė (1896-1976) – rusų kilmės žymi tarpukario Lietuvos tapytoja, grafikė, scenografė, tapytojo Vlado Didžioko žmona, kurios gyvenimo aprašymas-dienoraštis saugomas Kaune, Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje. Lyčių studijų centras, bendradarbiaudamas su dailėtyrininke Ramute Rachlevičiūte, 2011 metais išleido I tomą, kurį sudaro 616 psl. Tai ne tik kitatautės moters menininkės jaunystės aprašymas (iki 25 metų), bet ir vertingas XX a. pradžios dailės istorijos bei istorijos šaltinis (nuo 1896 m. iki 1921 m.), gausiai iliustruotas unikaliomis dokumentinėmis nuotraukomis, dailininkės kūrinių reprodukcijomis. II tomas bus Barboros gyvenimo ir kūrybos istorijos Lietuvoje (nuo 1921 m. iki 1976 m.), "dviejų dailininkų po vienu stogu" drama. Visa tai leis kompleksiškai pažinti ne tik šios primirštos ir itin svarbios 20 a. I pusės dailės istorijai asmenybės gyvenimą, bet ir kūrybą.
Projekto vadovė – prof. Dalia Leinartė.
Projekto trukmė: 2013 06 - 2013 11.
Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas.
Jaunų vyrų prokreaciniai tapatumai: kultūrinės normos, individualūs lūkesčiai ir patirtys
Projekto tikslas – atskleisti jaunų, 18-34 metų amžiaus, vyrų prokreacinio identiteto turinį ir raišką bei juos formuojančius socialinius veiksnius Lietuvoje. Projekto metu siekiama išskirti dominuojančias jaunų vyrų prokreacinio identiteto formas bei atskleisti skirtingoms socialinėms grupėms priklausančių vyrų prokreacinius lūkesčius ir jų raišką. Taip pat siekiama nustatyti artimos aplinkos, socialinių ir kultūrinių veiksnių poveikį jaunų vyrų prokreacinio identiteto formavimuisi bei reikšmingų gyvenimo įvykių poveikį būsimos tėvystės vizijai. Tyrime naudojama kokybinė metodologija – atliekama 60 pusiau struktūruotų interviu su skirtingos socialinės padėties (išsilavinimo, darbinio užimtumo), šeiminio statuso, seksualinės orientacijos, neįgaliais, gyvenančiais mieste ir kaime vyrais.
Projekto vadovė – dr. Deimantė Šėporaitytė.
Projekto vykdytojai – jaun. m. d. Lina Šumskaitė, jaun. m. d. Vaida Tretjakova, prof. Artūras Tereškinas.
Projekto trukmė: 2013 03 01 - 2014 12 31.
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba.
Lyčių vaidmenų stereotipai užimtumo sferoje: plataus monitoringo ir švietimo sistema
Lyčių studijų centras vykdė ESF projektą pagal 2.3 priemonę "Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija" "Lyčių vaidmenų stereotipai užimtumo sferoje: plataus monitoringo ir švietimo sistema".
Projekto trukmė: 2006 04 01 - 2008 05 30
Vykdant projeką "Lyčių vaidmenų stereotipai užimtumo srityje: plataus monitoringo ir švietimo sistema" viena iš pagrindinių veiklų buvo paskaitų skaitymas projekto tikslinės grupėms nariams: socialiniams darbuotojams, socialiniams pedagogams, darbo biržų specialistams, darbdaviams, nevyriausybinių organizacijų atstovams.
2007 m. kovo-gruodžio mėn. buvo perskaityta 40 val. apimties kursas Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus apskričių tikslinės auditorijos nariams. Šį paskaitų kursą išklausė ir sertifikatus gavo 478 asmenys.
2006 11 16 buvo surengtas seminaras projekto tikslinėms grupėms
Kiekybinio tyrimo rezultatų pristatymas
Moterų atminties archyvas
Archyve saugoma 50 unikalių moterų pasakojimų atspindinčių jų gyvenimo patirtį sovietmečiu, tokiu būdu bent iš dalies sumažinta žala, padaryta naikinant archyvus. Archyvas atskleidžia kaip sovietmetį prisimena skirtingų socialinių sluoksnių ir amžiaus moterys iš įvairių Lietuvos regionų. Archyvas yra novatoriškas ir vertingas tuo, kad tai yra pirmas žingsnis moterų žodinės istorijos srityje. Archyvo reikšmę sustiprina ir plačios sukauptos informacijos panaudojimo galimybės - vertingų faktų čia suras ne tik istorikai, bet ir sociologai, psichologai, kultūros reiškinius tiriantys mokslininkai.
Interviu tekstai iššifruoti, atspausdinti popieriuje ir įrašyti kompiuterinėse laikmenose patalpinti į archyvines dėžutes ant kurių užrašyta asmens vardas, pavardė, gimimo metai. Archyvinės dėžutės išdėliotos chronologine ir abėcėline seka. Taip pat yra sukurtas archyvo katalogas.
Vyriausia gyvenimo istorijos pasakotoja yra gimusi 1912, o jauniausioji – 1958 metais. Archyvas toliau bus renkamas ir plečiamas.
Biografijų santraukos
Darbininkės (gim. 1910-1939) (gim. 1940-1960)
Tarnautojos (gim. 1910-1939) (gim. 1940-1960)
Inteligentės (gim. 1910-1939) (gim. 1940-1960)
Kitos (gim. 1910-1939) (gim. 1940-1960)
VIDEOTEKA
Lyčių studijų centre saugoma 50 Lietuvos kino studijoje ir Mosfilmo kino studijoje sukurtų meninių filmų, kuriuose vaizduojamas moterų, šeimos gyvenimas.
Laikantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo filmai neskolinami, nenuomojami, nedaromos kopijos ar kitaip neplatinami. Filmus galima peržiūrėti Lyčių studijų centre iš anksto sutartu laiku. Kreiptis į Laimą Statulevičienę tel. 2193028, el. paštas