Žiniasklaidos priemonės yra viena iš potencialių pasaulio pažinimo priemonių, lemiančių tam tikras ribas. Populiarioji kultūra, kurią galima įvardyti kaip viešąjį diskursą (p jį sudaro žiniasklaida - televizija, spauda, radijas) šiuolaikinėje visuomenėje atlieka lemiamą vaidmenį kurdama ir perduodama socialinius simbolius, reikšmes, padedančias žmonėms suprasti savo patirtį ir įvardyti kasdienybę. Žiniasklaida supaprastina sudėtingus reiškinius, pertvarko juos į schemas, šitaip lyg ir pateikdama patirties tvarkymo, buvimo pasaulyje receptus (2).

Analizuojant Lietuvoje ir užsienyje atliktus žiniasklaidos formuojamų šeimos ar lyčių vaidmenų stereotipų tyrimus, verta pažymėti, kad tyrėjai dažnai pasirenka analizei tokias žiniasklaidos priemones, kurios yra patogios skaityti ir nereikalauja papildomų įgūdžių, būtinų atliekant televizijos diskurso analizę. Verta paminėti Lietuvos mokslininkų atliktus lyčių stereotipų, pateikiamų žiniasklaidoje, tyrimus: D. Marcinkevičienės ir R. Praspaliauskienės „Moters įvaizdžio transformacija moterų spaudoje 1975 – 1997m.“[i], A. Tereškino „Viešumo įkainiai paraštėse: seksualinių mažumų vaizdavimas Lietuvos spaudoje (2000-2001 metai)“[ii] ir kt. Dėl savo specifikos televizija yra viena iš nedėkingiausių komunikacijos turinio tyrimo priemonių, kadangi televizijos diskursas yra sukuriamas vaizdu, garsu ir tekstu, kurie dažnai savo perduodamomis reikšmėmis yra vienas kitą papildantys ir kartais suteikiantys perduodamam pranešimui skirtingas reikšmes.

Atviros Lietuvos fondo inicijuotas ir finansuotas tyrimas „Socialinių lyčių stereotipų formavimas žiniasklaidoje“ buvo orientuojamas į paauglių auditorijai skirtų žiniasklaidos pranešimų turinio analizę (anksčiau minėti tyrimai buvo orientuoti į moterų (D. Marcinkevičienės ir R. Praspaliauskienės) ir bendrą, t. y. heterogenišką (A. Tereškinas) auditorijas).

Televizijos kaip tyrimo priemonės pasirinkimą lėmė ir kitos priežastys. Užsienio žiniasklaidos bei lyčių ir komunikacijos tyrėjai yra nustatę, jog elektroninė žiniasklaida turi ypatingą svarbą formuojant paauglių pasaulėjautą ir yra atsakinga už lyčių[iii] atliekamų vaidmenų mokymą. Kaip teigia MacCabe (cit. pagal (1)), analizuodamas televizijos diskurso ypatumus, televizijos realizmas nurodo kaip tiesą tai, ką mes matome. Lyčių vaidmenų stereotipus lengviau išmoksta tie paaugliai, kurie daugiau laiko leidžia žiūrėdami televizijos programas (3). Atsižvelgiant į minėtų autorių duomenis, tyrimo pradžioje buvo daryta prielaida, kad analogiškai televizija suponuoja priimti ir vertinti jos perduodamus šeimos stereotipus nurodant galimus lyčių vaidmenis.

Paprastai paaugliai žiniasklaidos perduodamą informaciją yra linkę vertinti kaip realų gyvenimą atspindinčią informaciją. Užsienio autoriai teigia, kad vaikai paprastai žiniasklaidos perduodamus lyčių stereotipus įvardija kaip „teisėtus santykius“, kurių suvokimas skatina juos neigti moters kaip fizikės mokslininkės, o vyro kaip slaugo profesinius stereotipus (3). Tai rodo, jog vaikai pripažįsta tam tikrų profesijų skirstymą pagal lytiškumo aspektą, t. y. vienos profesijos įvardijamos kaip labiau moteriškos, kitos – vyriškos. Todėl nenuostabu, jog, tyrimų duomenimis, suaugusiųjų profesijos pasirinkimą lemia diskurse egzistuojantys stereotipai, kuriuos žiniasklaidos priemonės nuolatos pateikia ir diskutuoja viešame diskurse.

Remiantis šiomis nuostatomis buvo siekiama, atlikus elektroninės žiniasklaidos diskurso tyrimą, išsiaiškinti žiniasklaidos perduodamų pranešimų, susijusių su šeima ir lyčių vaidmenimis joje, formuojamus tam tikrus stereotipus.

Tyrimo uždaviniai: 1) nustatyti Lietuvos televizijų skiriamą dėmesį paaugliams; 2) išsiaiškinti, kokie žiniasklaidos žanrai yra taikomi teikiant informaciją paaugliams; 3) išskirti esminius šeimos modelius; 4) išskirti lytims priimtinus šeimos statusus, pateikiamus televizijos diskurse; 5) nustatyti lyčių stereotipus į paauglių auditoriją orientuotose laidose; esmines lytims būdingas savybes.

Tyrimui buvo parinkti populiariausi ir žiūrimiausi Lietuvos televizijų kanalai: Lietuvos televizija (LTV), Laisvas nepriklausomas kanalas (LNK) ir Tango TV. Kalbant apie TV stočių tinklo aprėptį, reikia pasakyti, kad Lietuvos TV ir LNK transliuojamos programos “dengia“ panašią auditoriją, o Tango TV transliuojama tik Vilniuje, Kaune bei šių miestų rajonuose, nors šios televizijos programos matomos ir kituose Lietuvos miestuose, rajonuose.

Tyrime buvo analizuojami televizijos pranešimai nukreipti į paauglių auditoriją. Anot Ž.Pečiulio (4), paauglių auditoriją sudaro12-17 metų asmenyspublika (pagal šį skirstymą, vaikai – nuo 2 iki 6 m., jaunimas – nuo 18 metų).

Tyrimui buvo pasirinktas laikotarpis, apimantis 2002 m. liepos 18 d. – 2002 m. lapkričio 30 d. Naudotas intervalinis programų tyrimo metodas, darant prielaidą, jog pasirinktų savaičių analizės duomenys reprezentatyvūs. Televizijos kanalo programoms stebėti buvo pasirinktos savaitės: viena savaitė vasaros mėnesio ir viena savaitė – rudens mėnesio programų tinkleliui stebėti (naujas TV programų tinklelis paprastai skelbiamas rugsėjo 5-15 dienomis). Televizijos diskurso analizei buvo pasirinktas dienos tinklelis, t. y. televizijos transliacijos nuo 6 val. ryto iki 23 val., atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme pateiktus reikalavimus[iv].

Tyrimo metodai: 1) žiniasklaidos monitoringas kiekybinės turinio analizės metodais, siekiant išsiaiškinti elektroninės žiniasklaidos transliuojamų programų tinklelį; 2) žiniasklaidos turinio kokybinė ir kiekybinė analizė, derinama su semiotine analize ir diskurso analize, siekiant išsiaiškinti lyčių vaidmenis šeimoje bei vyraujančius (taip pat derybinius ar opozicinius) šeimos modelius. Pasirinktos žiniasklaidos priemonės tyrimas implikuoja sudėtinį duomenų tyrimą, apimantį vaizdo, garso ir turinio analizę.

Analizuojant programų tinklelį buvo remtasi Ž. Pečiulio (4) išskirtais televizijos makrožanrais: vaidyba; informacija (naujienos ar reportažai, aktualios žinios); informaciniai šou (pokalbių šou, tikrovės šou); pramoginiai šou (koncertas, pasakojimai apie atlikėją); žaidimai; sportas (tiesioginės varžybų transliacijos, jų apžvalgos, sporto žurnalai, žinios); vaikų ir jaunimo laidos (animaciniai filmai, judrieji ir žinių žaidimai, muzikiniai konkursai); mokymas ir patarimai; religinės programos; kiti žanrai (TV parduotuvės, TV anonsai ir pan.).

Televizijos stočių vadovai, programų direktoriai formuoja programų tinklelį atsižvelgdami į televizijos kanalo aprėptį, dengiamumą, auditorijos nuostatas ir preferencijas. LTV, siekdama aprėpti kuo didesnę auditorijos dalį, į programų tinklelį įtraukia įvairaus amžiaus grupėms skirtas laidas, o kitos televizijos aiškiai išskiria prioritetines auditorijas. Tą patį galima pasakyti ir apie LNK programų tinklelį, kuris gali būti įvardytas tradiciniu, nes įtraukia daugelį žanrų, tarsi atspindėdamas įvairių visuomenės grupių lūkesčius. Tačiau esminis LTV skirtumas - orientacija į vyresnio amžiaus žmones, kurie nėra prioritetinė auditorija tiek LNK, tiek Tango televizijoms. Lyginant minėtų televizijų programų tinklelius pagal skiriamą dėmesį ir laiką vaikų ir jaunimo laidoms transliuoti, paaiškėjo, jog iš visų tirtų Lietuvos televizijos kanalų LTV skiria mažiausia dėmesio vaikų ir jaunimo programoms (17 % viso programų tinklelio laiko), LNK - beveik dvigubai daugiau (24 %), o Tango TV – 4 kartus daugiau (74 %).

Analizuojant TV programų tinklelius būtina atkreipti dėmesį į produkcijos kilmę. Lietuvos televizijos programų analizė pagal produkcijos kilmės šalis leidžia daryti prielaidą, jog laidos, transliuojamos per LTV labiau pritaikytos Lietuvos vartotojui nei įvežtinė produkcija, kurią transliuoja LNK ir Tango TV.

 

 

* Duomenys, nurodyti LNK tinklapyje : http://www.lnk.lt/

 

Lietuvos televizijų programų, skirtų paaugliams, tyrimas suponuoja teiginį, jog paauglių pasaulio suvokimas, jo pažinimo procesai yra implikuojami ir sąlygojami užsienio gamintojų formuojamų stereotipų, nes beveik visos programos, skirtos paaugliams, yra importuojamos. Todėl žiniasklaidos (šiuo atveju - televizijos) formuojami stereotipai turėtų būti bendri įvairių šalių jaunimui, atskleisti bendras lyčių ir šeimos komunikacijos tendencijas ir supratimą.

Tokią hipotezę sustiprina ir pagrindinių temų, kurios minimos paaugliams skirtose televizijos programose, analizė.

 

Kaip matyti iš 2 pav, skirtingos televizijos iškelia skirtingas temas, kurios pateikiamos į paauglių auditoriją orientuotuose televizijos pranešimuose. Galima pažymėti, jog LTV išskiria madą, santykius šeimoje, muziką, vaikų ir jaunimo užimtumą (pateikdama įvairias laisvalaikio leidimo formas), neišvengiama politinių, ekonominių temų. LNK iškelia nusikalstamumo problematiką (ji dažniausiai gvildenama veiksmo dramose ar dokumentikoje), užimtumo, santykių šeimoje, kelionių klausimus. Tango TV pagal pateikiamų problemų sąrašą turbūt yra artimiausia šiandieniam jaunimui: ji orientuojasi į tokias problemas kaip narkomanija ir alkoholizmas, nusikalstamumas, jaunimo tarpusavio santykiai.

Analizuojant televizijų programų temas verta paminėti, kad laidos, kuriose analizuojama ar bent jau matoma šeima, jos narių tarpusavio santykiai (dažniausiai tokios temos gvildenamos TV serialuose ar vaidybiniuose filmuose), sudaro tik 12,5 % visų temų, pristatomų LTV ir LNK programų tinklelyje (tyrimo metu Tango TV nebuvo rodoma laidų, kurių pagrindinė tema būtų buvusi šeima ar / ir santykiai tarp šeimos narių). Palyginimui būtų galima pateikti tokius skaičius: nusikalstamumui, gatvės kovoms, muštynėms vidutiniškai tenka 30 % visų temų, 15 % - jaunimo tarpusavio santykiams, 19 % – vaikų ir jaunimo užimtumui. Taigi šeima gali būti prilyginama tokioms temoms kaip kelionės ar ekonominės problemos.

Prieš atliekant tyrimą buvo suformuluota hipotezė, jog paaugliams skirtose laidose turėtų dominuoti jaunesnio amžiaus žmonės, t. y. vaikai ir paaugliai. Į amžiaus grupes žmonės buvo išskirti pagal atliekamus socialinius vaidmenis (priklausymas ugdymo įstaigai, atliekami vaidmenys ir kt.).

Kaip matyti iš tyrimo duomenų, pateiktų 3 paveiksle, televizijos programose daugiausiai rodomi suaugusieji, t. y. tie žmonės kurie jau baigė mokslus, dirba, yra užmezgę vienokius ar kitokius šeimyninius santykius. Jaunimo dominavimas yra akivaizdus stebint LNK dienos metu transliuojamas laidas bei Tango TV. Toks skirstymas pagal veikėjų amžiaus grupes gali rodyti, jog paaugliams pateikiami jau egzistuojantys ir visuomenėje įsitvirtinę santykiai tarp lyčių, šeimos modeliai, santykiai šeimoje.

Tačiau analizuojant televizijos pranešimus nustatyta, jog yra pakankamai sunku nustatyti programoje rodomo veikėjo šeimyninį statusą. Dažnai apie tai buvo sprendžiama iš netiesioginių užuominų (žiedo, konteksto, pan.).

Analizuojant šeimos stereotipus, formuojamus televizijos perduodamais pranešimais, buvo susidurta su problema – mažu šeimos matomumu televizijos pranešimuose, skirtuose paauglių auditorijai.

Televizijos perduodamuose pranešimuose vyrauja du galimi šeimyniniai statusai, būdingi tiek moterims, tiek vyrams: nevedęs, netekėjusi ir vedęs, ištekėjusi. Retas išsiskyrusių ir našlių minėjimas lyg ir rodytų, jog televizijos perduodamuose pranešimuose tarp dominuojančių šeimos modelių turėtų būti Lietuvoje tradicinės šeimos modelis, t. y. homogeninės šeimos – vyras, moteris ir vaikai, bei susituokusi pora. Reikėtų išskirti ir kitus šeimos modelius, kurių santykinai dažnas minėjimas suponuoja atitinkamai formuojamo diskurso analizę. Prie tokių šeimos modelių reikėtų priskirti sudėtinės šeimos modelio[v], nesusituokusios poros bei asmenų be šeimos (našlaičių) diskursą. Nesusituokusių porų skaičių lemia importuojamų televizijos serialų, skirtų vaikų ir jaunimo auditorijai, perduodami pranešimai, kuriuose vyrauja draugaujantys, kartu gyvenantys bet santykių neįteisinę jaunuoliai.

 

Taip pat reikėtų išskirti ir gana dažną vieno iš tėvų šeimos modelį, kai rodoma motina su vaiku ar tėvas, vienas auginantis vaiką. Dėl to galima daryti prielaidą, jog tradicinis šeimos, kaip visuomenės stabilumo garanto, vaidmuo darosi ne toks svarbus. Kur kas labiau pabrėžtini  asmeniniai sutuoktinių tarpusavio santykiai: pakantumas, meilė, seksas.

Tokią prielaidą sustiprina ir skirtingų lyčių atstovų atliekamų funkcijų šeimoje analizės duomenys. Santykiai šeimoje buvo nustatomi pagal asmenų, priklausančių  moteriškajai ar vyriškajai giminei, atliekamas funkcijas šeimoje, užimtumą, atsakomybę.

 

Galima išskirti vyrams ir moterims būdingus vaidmenis šeimoje. Apie 37 % visų pranešimų, kuriuose minima šeima ir tarpusavio santykiai šeimoje, yra nurodoma, jog esminė vyro funkcija – lytiniai santykiai, garantuojantys šeimos tvirtumą. Kita svarbi vyro funkcija – vaikų auklėjimas (apie 17 %); dažnai laidose pabrėžiama vyro, kaip tėvo, svarba paaugliui, jo autoritetas. Kita, ne mažiau svarbi vyro funkcija šeimoje – uždirbti pinigų šeimai išlaikyti (31 %).

Moterims būdingi vaidmenys šeimoje – vaikų auginimas ir auklėjimas, namų ruoša (vidutiniškai po 20 %), buities darbai (įskaitant maisto pirkimą, gaminimą, namų tvarkymą - per 30 %). Svarbūs yra ir lytiniai santykiai, nes jie įvardijami kaip šeimos įrodymas. Moterims nėra būdinga uždirbti  pinigus, kad išlaikytų  šeimą, dažnai jos pristatomos kaip vartotojos.

Tokių temų vyravimas iš dalies turėtų sietis ir su paauglių domėjimosi sritimis, kurios gali būti paskatintos Lietuvos televizijų perduodamų pranešimų. LTV dažniausiai pateikiamos domėjimosi sritys: vaikinų – moterys (merginos), darbas ir draugai, merginų – šeima, vaikinai ir draugai. Atlikus kokybinę LTV laidų turinio analizę, be esminių vertybių, tokių kaip šeima, darbas, domėjimasis priešingos lyties atstovais, galima įvardyti įvairuojančias (kartais net dominuojančias) domėjimosi sritis: draugai, turtai (pinigai, nekilnojamasis turtas), apranga. Tiek LNK, tiek Tango TV kiek kitaip formuoja galimas savo žiūrovų  domėjimosi sritis. Į pirmą vietą iškyla tiek vaikinų, tiek merginų,  simpatijos priešingai lyčiai, o kitos pozicijos skiriasi (nors ir nedaug): vaikinams svarbu karjera, darbas, automobiliai, pramogos ir draugai, o merginoms – drabužiai, darbas, draugai ir šeima. Palyginus paaugliams skirtų laidų temas ir paauglių, reprezentuojamų televizijos programose, domėjimosi sritis, galima rasti tam tikrų analogijų: svarbu užimtumas ir nusikalstamumo prevencija, mados bei įvairios saviraiškos formos. Galima manyti, jog iš dalies domėjimosi sritys lemia ir profesijos pasirinkimą.

 

Pagal profesijų minėjimo dažnį televizijos laidose, skirtose paaugliams, būtų galima  išskirti profesijas, kurios būdingos tik vyrams ar tik moterims[vi], taip pat atskleisti  jų vyravimo tam tikroje televizijoje tendencijas. LTV televizijos perduodamuose pranešimuose vyrauja tokios vyriškos profesijos: muzikas (dainininkas, muzikantas) – 14,5 % visų minėtų profesijų, aktorius – 14,5 % ir dizaineris – 11,8 %.

 

Būdingiausios moterų profesijos: namų šeimininkė – 18 % visų tirtose laidose minėtų moterų profesijų, garsenybė – 9 %, žurnalistė – 9 %, mokytoja – 13,6 %. Šie duomenys rodo, kad vyrauja ne tik tradiciniai profesiniai stereotipai – moteris mokytoja ar moteris namų šeimininkė, bet randasi ir naujos profesijos, kurios nurodo galimą paauglių siekį būti matomiems, populiariems.

LNK televizijoje tyrimo metu vyravo kiek kiti lytims būdingi profesijų sąrašai. Populiariausioms vyriškoms profesijoms pagal minėjimo dažnumą galima priskirti: policininko (16,8 % visų minėtų), valstybės tarnautojo (8 %), verslininko (8 %), organizacijos vadovo (8 %), nusikaltėlio (8 %). Moterims būdingų profesijų sąrašas nėra platus, jame vyrauja moters auklės ir moters modelio (po 12 % visų minėtų moteriškų profesijų).

Tango TV pateikia kiek platesnį profesijų sąrašą, kuris jungia ir anksčiau jau minėtas profesijas. Vyraujančios vyriškos profesijos: pardavėjos, policininko (po 10 % visų minėtų vyriškų profesijų), muziko, žurnalisto (po 12 %), valstybės tarnautojo, verslininko (po 8 %). Profesijų, kurios būdingos moterims, sąrašas nėra platus. Jame vyrauja 14 skirtingų profesijų, kurių dauguma Tango TV buvo minėtos vieną ar du kartus. Iš dažniausiai paminėtų yra išskirtinos tik dvi moterims būdingos profesijos: vadovės (12 % visų minėtų moteriškų profesijų) ir verslininkės (15,6 %).

Tokie lytims būdingų profesijų sąrašai leidžia nustatyti bendrą Lietuvos televizijose vyraujančių profesijų sąrašą (žr. 7 pav.). Iš jame pateiktų duomenų aiškiai matyti, jog vyraujančios vyrams būdingos profesijos - policininko, vadovo, valstybės tarnautojo, verslininko ir muziko. Analogiškos profesijos vyrauja ir analizuojant moterims būdingas profesijas. Tačiau vertinant tik atskiroms lytims būdingas profesijas galima matyti tam tikrų tendencijų. Tik vyriškoms profesijoms priskirtinos šios: žemės ūkio darbuotojo, sportininko, bedarbio, pensininko ir nusikaltėlio. Moterims būdingų profesijų sąrašas skatina moterį matyti ir jai priskirti kiek kitus lytims būdingus požymius, nes tarp „grynai“ moteriškų profesijų vyrauja siuvėjos, sekretorės, modelio.

Lytims būdingų profesijų  išskyrimas leidžia atidžiau pažvelgti ir į labiausiai pabrėžiamas atskiroms lytims būdingas savybes.  Televizijos pranešimų sraute vyrauja šios vyrams priskiriamos savybės: pasitikėjimas savimi, kvalifikuotumas, nuoširdumas, geranoriškumas, protingumas, ramumas, sąžiningumas, globėjiškumas. Derybinės vyrams būdingos savybės - šališkumas, kerštingumas, netolerantiškumas, šaltumas, nerūpestingumas ir silpnumas. Kaip vyrams būdingos opozicinės savybės gali būti įvardytos šios: agresyvumas, žiaurumas, girtuoklystė, nesąžiningumas ir pan. Televizijos pranešimuose vyrauja šios moterims būdingos savybės: meilė, nuoširdumas, patrauklumas, intuityvumas, jausmingumas, tolerancija (ypač vyrų veiksmams, kitų orientacijų žmonėms), nuolankumas. Iš derybinių moterims būdingų savybių būtų galima  išskirti šias: neapykanta, kerštingumas, pyktis ir siekis vadovauti. Analizuojant moterims būdingas opozicines savybes (ar priskirtinas opozicinėms) buvo susidurta su problema – daugeliu atvejų mėginama teisinti moteris, kurios turi neigiamų, nepriimtinų socialinėje aplinkoje savybių yra kerštingos, piktos, netolerantiškos. Taigi neigiamos – opozicinės moterims būdingos savybės dažnai būdavo konstatuojamos kaip derybinės, t. y. visuomenėje nepriimtinos savybės, tačiau toleruojamos, jų „turėjimas“ – pateisinamas. Tokių lytims būdingų savybių išskyrimas leidžia daryti prielaidą, kad lytims a priori yra lemta atlikti tam tikrus vaidmenis tiek visuomeniniame gyvenime, tiek šeimoje.

Baigiant galima daryti prielaidą, jog televizijoje pateikiami vyraujantys socialiniai lyčių vaidmenys gali būti priskiriami tradicinei patriarchalinei visuomenei. Žinoma, reikia įžvelgti ir visuomenėje vykstančius socialinius pokyčius, o jie geriausiai atsiskleidžia paauglių auditorijai skirtose vaidybinėse programose, kuriose niveliuojamas lyčių vaidmenų skirtumas , tiek visuomeninėje sferoje, tiek šeimoje.

Televizijos programų tinklelių analizė leidžia daryti prielaidą, jog televizijos pranešimų srautas yra organizuojamas atsižvelgiant į laidų žiūrimumą, o ne į kitus veiksnius, nurodančius į specifinę, tyrimo atveju – paauglių, auditoriją.

Televizijos pranešimuose, skirtuose paauglių auditorijai, vyrauja pramoginiai televizijos žanrai: vaidybiniai ir animaciniai filmai, televizijos serialai, muzikinės laidos, vaizdo siužetėliai. Televizijos perduodamo turinio analizė skatina daryti prielaidą, jog importuojami produktai (serialai, vaidybiniai filmai) „transliuoja“ užsienyje vyraujančius lyčių ir šeimos santykius, o tai turi įtakos Lietuvai būdingų tiek lyčių, tiek šeimos stereotipų kaitai.

Televizijos programų turinio analizė lidžia daryti prielaidą, jog keičiasi vyraujantis patriarchalinis lyčių ir šeimos santykių modelis. Remiantis tyrimo duomenimis galima numatyti tendenciją, jog moterys vis dažniau bus linkusios rinktis laisvesnius šeimos santykius (neakcentuojant vedybų, šeimos) ir profesijas, kurios vienodai svarbios ir vyrams, ir moterims: policininko, valstybės tarnautojo, verslininko. Tas pats pasakytina ir apie esmines vyrų ir moterų savybes. Patriarchalinei visuomenei būdingos lyčių savybės kinta: prie vyriškų savybių priskiriamos ir anksčiau tradicinės moteriškos savybės: jautrumas, švelnumas, patrauklumas (rūpinimasis išvaizda), o į moteriškų savybių sąrašą įtraukiamos tokios savybės kaip pasitikėjimas savimi, siekis vadovauti.

Aptariant televizijos pranešimų kuriamus šeimos įvaizdžius, reikėtų išskirti tokius vyraujančius šeimos modelius – homogeninė šeima, sudėtinė šeima, pora; derybinius modelius – asmuo be šeimos, homoseksualų poros. Kadangi dauguma šeimos modelių, pateikiamų televizijos laidose, yra būdingi importuojamai televizijų produkcijai, būtina atlikti papildomus tyrimus, kurie leistų įvertinti, ar paaugliai adekvačiai suvokia (priima, atmeta, ignoruoja) tradicinei Lietuvių kultūrai nebūdingus šeimos stereotipus.

Lyčių vaidmenų šeimoje išskyrimas leidžia sieti tyrimo metu gautus duomenis su Lietuvoje atliktų sociologinių tyrimų išvadomis, kurios rodo, jog žiniasklaidoje vyraujantys vyrų ir moterų atliekamų šeimoje vaidmenų stereotipai (moterims – namų ruoša, vaikų auginimas, vyrams – šeimos išlaikymas) gali lemti psichologines vyrų ar moterų krizes, kadangi propaguojamos vertybės kartais neatitinka visuomenės narių gyvensenos, užimamos padėties, veiklos, šeimoje atliekamų funkcijų.

Literatūra

1. Fiske J. Television Culture. London, 1987, p. 44.

2. Maslauskaitė A. Tarpasmeninių santykių inertiškumo šeimoje problemos.Filosofija. Sociologija. 2002, nr. 1, p.77-81.

3. Pearson J.C. Gender and Communication. 2nd ed. Wm. C. Brown Publishers, 1991. 301 p.

4. Pečiulis Ž. Televizija: istorija, teorija, technologija, žurnalistika. Vilnius: LRT Leidybos centras, 1997. 270 p.

5. Tereškinas A. Kūno žymės: seksualumas, identitetas, erdvė Lietuvos kultūroje. Vilnius: Baltos lankos, 2001. 173 p.