 |
I. VAIKYSTĖS SOCIALIZACIJA IR MOTERŲ KARJERA Šiame straispnyje analizuojamos dvi temos, kurios geriausiai atspindi moterims iškilusių šeimos ir karjeros pasirinkimo dilemų prigimtį ir esmę. Pirmoje dalyje apžvelgsime vaikystės socializacijos įtaką moterų motyvacijos siekti karjeros ugdymui ir jų tėvų vaidmenį socializacijos procese. Antros dalies tikslas - pažvelgti į moterų prokreacinės šeimos ir jų vaidmens darbo rinkoje prieštaravimus, dilemas ir sprendimų priėmimo strategijas. Daugelio ankstyvosios vaikystės socializacijos tyrimų teorinės įžvalgos yra siejamos su įvairiomis raidos teorijomis, kurios teigia, kad vaikystės patirtis lemia tolesnes individo gyvenimo trajektorijas ir vėlesnių įtakų galimybes pakeisti individą. Vaikystės patirtys yra pagrindinė Astin moterų karjeros pasirinkimo ir jų profesinės elgsenos modelio ašis [i]. Šis socialinis psichologinis modelis buvo vienas iš bandymų kurti atsvarą vyriškosioms profesinės elgsenos raidos teorijoms, kurios dominavo moksliniame diskurse iki pat praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigos. Astin išreiškia nuostatą, kad vyrai ir moterys turi vienodą prigimtinę darbo motyvaciją, tačiau jų pasirinkimai skiriasi dėl skirtingos ankstyvosios socializacijos patirties ir nevienodų socialinių struktūrinių galimybių [ii]. Jeigu vyrai ir moterys dirba dėl iš esmės tų pačių priežasčių, tuomet, anot Astin, reikia identifikuoti veiksnius, kurie sąlygoja jų motyvacijos virsmą į skirtingus lūkesčius ir skirtingas darbo pasekmes. Astin modelis apima keturias pagrindines sąvokas: darbo motyvaciją, lūkesčius, lyčių vaidmenų socializacija ir galimybių struktūra. Profesinė elgsena yra nurodoma kaip motyvuota veikla patenkinti tris pagrindinius poreikius (išlikimo, malonumo ir indėlio). Karjeros pasirinkimus lemia lūkesčiai, susiję su alternatyvių darbo formų prieinamumu ir galimybėmis patenkinti tuos poreikius. Lūkesčius veikia ankstyvoji socializacija ir iš dalies suvokta galimybių visuomenėje struktūra (darbų pasiskirstymas, lyčių diskriminacija, darbo reikalavimai, šeimos struktūra, reprodukcinės technologijos ir pan.). Galų gale, pasak White, galimybių struktūros pokyčiai gali lemti lūkesčių, vėliau karjeros pasirinkimo ir profesinės elgsenos kaitą [iii]. Remiantis prielaida, kad moters vaikystės patirtys sukuria kai kurias prielaidas sėkmingai jos karjerai, šiame skyriuje nagrinėjama ankstyvosios vaikystės socializacijos patirties įtaka moterų karjeros orientacijai, įskaitant kokybinį tėvų ir vaiko santykių aspektą, identifikacijos su motina ar tėvu, tėvų lūkesčių ir karjeros motyvacijos veiksnių analizę. Interviu medžiaga suteikia informacijos apie kritinius vaikystės įvykius, kurie turėjo įtakos moterų asmeninių savybių formavimuisi, jų karjeros aspiracijoms ir strategijoms. Šiame straipsnyje analizuojamas kokybinis moterų tyrimas, atliktas Kaune 2002 metais. Pusiau struktūruoto interviu metodu, buvo apklaustos 23 moterys, einančios atsakingas pareigas politikos, švietimo, medicinos, žurnalistikos ir verslo srityse. Tėvų santykiai ir savimonė Šiame skyriuje daugiausia dėmesio bus skiriama tėvų irvaikų santykių kokybiniam aspektui. Remiamasi prielaida, kad tėvų ir vaikų santykiai vaikystėje yra vienas iš reikšmingiausių moterų karjeros raidos veiksnių. Lyčių skirtumai formuojantis tapatybei Dauguma karjeros raidos teorijų vartoja tapatybės ar savimonės sąvokas. Kaip teigia Super, karjeros sprendimo adekvatumas iš dalies priklauso nuo individo savivokos ir jos / jo pasirinktos karjeros profesinės koncepcijos panašumo [iv]. Individas paprastai pirmenybę teikia tokiai darbo aplinkai, kurioje gali reikštis ir yra vertinama jo tapatybė. Gausi mokslinė literatūra nagrinėja ir lyčių savivokos skirtumus, kurie siejami su ankstyvaisiais tėvų ir vaikų santykiais šeimoje. Remiantis feminizmo psichoanalizės įžvalgomis, abiejų lyčių individai ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu pirmiausia identifikuojasi su motina. Tai lemia moters, kaip pirminės vaikų globėjos, vaidmuo ir jų priklausomybė nuo motinos. Teigiama, kad berniukai, atsiedami savo tapatybę nuo motinos ir perimdami nutolusio tėvo elgsenos modelius, įgyja pozicinę tapatybę. Mergaičių tapatybė, priešingai, įvardijama kaip asmeninė, kurios pagrindas ankstyvojo prisirišimo prie motinos tęstinumas ir ryšys su kitais žmonėmis (pagalba, parama ir pan.) [v]. Gilligan, remdamasi Chodorow prisirišimo ir atsiskyrimo sąvokomis moterų ir vyrų savęs apibrėžimo tyrimuose, teigia, kad daugelis jos apklaustų sėkmingos karjeros moterų buvo linkusios neminėti savo laimėjimų; jos dažniau pabrėždavo išgyvenančios konfliktą tarp savo pasiekimų ir rūpesčio kitais žmonėmis (pvz., pablogėję santykiai su bendradarbiais, draugais ar savo šeimos nariais) [vi]. Gilligan daro išvada, kad moteris yra linkusi įsijausti į kito vaidmenį ir dėl to ji geba suprasti to kito požiūrį. Vyrai, priešingai, yra linkę pabrėžti savo atskirumo jausmą kaip priešingą savęs suvokimui santykyje su kitais. Vyras įvertina, kaip jis norėtų, kad su juo būtų elgiamasi kito vietoje, tačiau nėra linkęs identifikuotis su kitu. Tapatybė, vaidmenų orientacija ir motyvacijos poreikiai Asmeninės tapatybės raida, pagal Bernard ankstyvąsias teorines įžvalgas, gali būti apibūdinama dviejų pasaulių, moteriškojo ir vyriškojo, išsikristalizavimu [vii]. Moteriškojo pasaulio ir moters tapatybės pagrindas, kaip manoma, yra meilės ir (arba) pareigos etosas, charakterizuojamas solidarumo, pagalbos, paskatinimo, sutikimo, pasyvaus susitaikymo funkcija, o vyriškojo pasaulio charakteristika - jo racionalusis pradas, cash-nexus kontraktas (darbas už finansinį atlygį). Emocinės paramos elgsena interpretuojama kaip moters santykių su kitais individais pagrindas. Bernard kalba apie moterų meilės/pareigos etoso dominavimo mažėjimą šiandienėje visuomenėje, kadangi moterys vis aktyviau dalyvauja vyriškame "cash-nexus" pasaulyje. Jų dalyvavimo orientaciją ir motyvaciją iš dalies lemia būtent savęs apibrėžimas, kuris formuojasi ankstyvosios socializacijos metu. Savęs apibrėžimo ir motyvacijos poreikių sąveikos kontekste Gilligan įveda atsietos" - vyriškos, ir susietos - moteriškos tapatybės sąvokas [viii]. Pirmoji formuojasi atskiriant save nuo kitų individų pagal gabumus ir savybes. Savęs vertinimo pagrindas yra individualūs laimėjimai ir sėkmė. Ši tapatybės forma skatina laimėjimų poreikį. Susieta tapatybė, priešingai, yra vertinama suteiktos priežiūros kokybe ir gebėjimu išlaikyti savo ir kitų tarpusavio ryšį. Ši tapatybės forma logiškai siejama su prisirišimo poreikiu, kuris, kaip teigiama, yra labiau būdingas moterims nei vyrams. Su prisirišimo motyvu yra susijusi ir Horner sėkmės baimės [ix] sąvoka, kuri iš esmės taikoma tik moterims. Aiškindamas pasiekimų motyvacijos lyčių skirtumų kilmę, Hoffman [x] išskiria tris veiksniusaktorius, susijusius su ankstyvąja tėvų ir vaiko sąveika [xi]: · mergaitės šeimoje yra mažiau padrąsinamos ankstyviems nepriklausomybės siekiams nei berniukai; · mergaitės sulaukia didesnės tėvų apsaugos; · socialinis ir kognityvinis spaudimas mergaitės tapatybės atsiskyrimui nuo motinos yra mažesnis nei berniuko. Hoffman teigia, kad mergaitės dažniau gauna neadekvatų tėvų padrąsinimą siekti nepriklausomybės nei berniukai. Kai vaikai tampa labiau nepriklausomi, tėvai dažniau linkę paskatinti berniukų laimėjimus, o mergaičių atžvilgiu išreikšti didesnį rūpestį jų ateitimi ir laimėjimais, taip sustiprindami mergaičių priklausomybę. Tai gali turėti įtakos mergaičių savarankiškumui, pasitikėjimui savimi ir karjeros orientacijai. Be to, Hoffman, teigia, kad mergaitės yra labiau nepriklausomos ir orientuotos siekti karjeros, ka jų santykiai su tėvais yra šilti, demokratiški, pagrįsti nuosaikia kontrole ir apribojimais, kai tėvai nuolat stiprina ir drąsina jų profesines aspiracijas. Tėvų ir vaiko santykių kokybė Karjeros moterų interviu analizė atskleidė tėvų ir vaikų santykių įvairovę, kurioje galima išskirti tam tikras dažniausiai pasikartojančias temas. Apibendrintai galima teigti, kad tėvų ir vaikų santykiai karjeros moterų orientacinėje šeimoje paskatino ankstyvąjį moterų nepriklausomybės ir savarankiškumo jausmą. Daugiau nei pusė apklaustųjų karjeros moterų pasakojo apie savo laimingos vaikystės patirtis, o santykius su tėvais apibūdino kaip stabilius, artimus ir šiltus. Na, aš užaugau labai šeimyniškoj šeimoj. Gal iš tikrųjų šeima iš...iš tokios ar didžiosios raidės, ar ...iš tikrųjų tokia šeima, kur visi šeimos nariai labai vienas už kitą serga, pergyvena, yra vienas su kitu labai susiję
ta mano vaikystė tikrai buvo tokia tikra vaikystė graži, šviesi, be kažkokių tai didelių problemų (Vaiva, 41 m).
šeima buvo tik labai
gera, skriaudų šeimoje nebuvo. Iš tikrųjų tėvai buvo be galo atsidavę
(Virga, 30 m.). Bet to, moterys pabrėžė, kad jų tėvai rėmė ir skatino jų išsilavinimo siekimo ir žinių įgijimo motyvaciją. ...mano mama gydytoja pagal išsilavinimą, tai jinai sakydavo, jei esant kokiai sunkiai situacijai, kas bebūtų, vyras gali kastuvą paėmęs į rankas kasti, tai moterys taip nedarys, todėl kas bebūtų, kaip bebūtų vis tiek reikia siekti kokio tai išsilavinimo...išties tėvai visada akcentuodavo, kad išsilavinimas yra būtinas (Inga, 40 m.). Tėvai orientavo gana subtiliai, pasakyčiau. Jie tik leido man suprasti, kad aš mąstyčiau apie tai, kaip aš gyvensiu. Niekados man nesakė, kad ten ištekėsiu ir turėsiu turtingą vyrą, kad ten
nereikės dirbti ir panašiai. To niekados nebuvo. Girdėjau, kad kartais taip būdavo. Neaugino kaip lepios gėlės (Virga, 30 m.). Daugeliu atveju tėvai neturėjo jokių konkrečių lūkesčių moterų akademinio ir profesinio pasirinkimo atžvilgiu, tik išreiškė paramą savarankiškiems sprendimams ir pasirinkimui. ...dabartinių vaikų turbūt yra, nežinau, ar laimė, ar bėda, kad dažnai jų likimą labai didele dalimi lemia tėvai, ten tarkim, su ta visa globa, rūpyba, ten rekomendacijom ir ten orientacijom visokiom nuo jaunystes...Mūsų laikais, kai aš mokiaus, kai mes mokėmės, mes mokėmės patys, prie mūsų nieks nerymojo su patarimais ir su korepetitoriais ir ta prasme aš pati galėjau apsispręsti...(Beata, 40 m.). ...aš galiu pasakyti, mano gyvenimas buvo vargingas ir jis mane galbūt užgrūdino tam tikra prasme...aš taip anksti supratau, kad man nieks negali padėti, kad aš galiu padėti tik pati sau. Kad aš neturiu laukt iš kur paramos ir pagalbos
ir tas mane užgrūdino. Ir mano galbūt charakterį kaip tai, sakykime, vyriškų tam tikrų bruožų
man labai patinka sėkmė. Aš noriu būt sėkminga (Valė, 44 m.). Tik viena moteris nurodė, kad jos tėvai išvis neturėjo jokių lūkesčių jos atžvilgiu. Vakaruose atlikti tyrimai rodo, kad moterų suvoktas tėvų abejingumas jų pasirinkimams skatina poreikį įrodyti, kad jie gali būti sėkmingai įgyvendinti. Kita vertus, kelios karjeros moterys pasakojo apie tai, kad tėvų tikslai ir lūkesčiai buvo susiję su jų sėkminga karjera, tačiau daugiausia perspektyvių studijų ir akademinių laimėjimų srityje. Tie lūkesčiai apsiribojo pačių tėvų profesine patirtimi, kadangi jie skatino rinktis tam tikrą specifinę, dažniausiai jų pačių profesiją. Beveik visos karjeros moterys medicinos srityje ir kelios žurnalistės pasakojo apie savo tėvų ir pažįstamų socialinį normatyvinį spaudimą rinktis tėvų profesiją ar bet kokį kitą profesinį kelią, kuris tėvams atrodė perspektyviausias. Šeimoje jos nesusidarė platesnio profesinių perspektyvų, galimybių ir alternatyvų paveikslo.
aš gimiau žurnalistų šeimoj ir man atrodo, tuo viskas pasakyta
visos šitos sąlygos lėmė, nors labai maištavau, kaip ir kiekvienas turbūt paauglys, aš sakiau, kad į žurnalistiką nestosiu, nes visi manė, kad aš tik ten galiu įstot, nors mokiaus tikrai gerai. Ir galėjau stot ir į kitas specialybes, bet įstojau į žurnalistiką ir labai viskas
tiesiog nei blaškiausi, nei
(Giedrė, 40 m.). O toliau su mokslu, aš išėjau, sakau, su tuo suformuotu, kad aš turėsiu būti gydytoja, mano mama yra provizorė ir jinai baigus Medicinos instituto Farmacijos fakultetą, ir visą gyvenimą jinai save..., na, ne tai kad graužė, kodėl jinai nestojo į gydomąjį, kodėl jinai stojo į farmaciją. Ir jau jos dukra turės būti gydytoja. Ir man, ta prasme, kadangi aš pirmagimė, tai čia jau tu būsi (Birutė, 40 m.). Kelios iš šių moterų paminėjo, kad tėvai labai griežtai jas auklėjo ir lėmė jų profesinio kelio pasirinkimą. Mano tėvas buvo labai griežtas, jis visąlaik mane auklėjo kaip berniuką...net visą laiką, reiškia, jis mane sekdavo, kaip aš ruošiu ten matematiką ir užversdavęs knygas staiga liepdavo viską pakartot...(Ramunė, 28 m.). Mano mama buvo labai griežta...jeigu galima pasakyti tai mama įtakojo ir mokyklos lankymą ir tolimesnį mūsų išsilavinimą (Raimonda, 50 m.). Šie tėvų ir vaikų santykių aprašymai rodo, kad dauguma karjeros moterų ir jų tėvų santykiai buvo šilti, patys tėvai sudarė sąlygas savarankiškumui, padrąsino ir pastiprino kai kuriais atvejais ir nuosaikiai kontroliavo. Retrospektyviai tėvų griežtumas ir savarankiškumas buvo interpretuojamas pozityviai, kaip tam tikrų charakterio bruožų ugdymas, o šie bruožai vėliau palengvino karjeros kelią. Moterų laimingo vaikystės laikotarpio prisiminimai atitinka ir daugelio karjeros vyrų pasakojimus apie savo vaikystę ir šeimą, kurioje užaugo. Tik nedaugelis karjeros moterų papasakojo apie savo problemaiškus ir (arba) susvetimėjusius santykius su tėvais arba jų ankstyvą išėjimą iš tėvų namų dėl finansinės būtinybės remti namų ūkį. ...antra vertus, šeimoje tai buvo neigiamas toks bruožas, tai mamos nuolatinis verkšlenimas dėl finansinės padėties, nors mes nebuvom...nebuvo tėvai niekada vargšai...niekada nieko netrūko, bet visą laiką girdėjau nuolatinius verkšlenimus (Birutė, 40 m.). ...man atrodo, aš buvau visą gyvenimą labai savarankiška, nes aš iš namų išėjau 15 metų todėl, kad mačiau, kad mano tėvams pakankamai sunku tokią gausią šeimą auginti, ir aš labai siekiau kaip galima greičiau įgyti kokią nors specialybę ir kaip galima greičiau pradėti dirbti ir gyventi savarankiškai (Gerda, 50 m.). Prisimindamos vaikystės patirtis, beveik pusė apklaustųjų karjeros moterų pasakojo, kad abu tėvai išreiškė vienodas aspiracijas jų išsilavinimo atžvilgiu. Beveik ketvirtadalis moterų nurodė, kad vis dėlto motinos vaidino įtakingiausią vaidmenį jų vaikystėje. Motinos buvo dažnai apibūdinamos kaip stiprios, griežtos ir talentingos asmenybės, kurios retrospektyviai suvokiamos kaip turėjusios teigiamą poveikį moterų pasirinkimams. Mano mama buvo labai griežta
Tėvelis absoliučiai į mūsų tokį tą, sakykim, mokymąsi nesikišo. Tai buvo mamos prerogatyva ir mama mus, kaip sakė, vedė prie mokslo
kai baigiau vidurinę mokyklą, aš visiškai nenorėjau mokytis, kažkodėl man jau turbūt taip pabodo vidurinėj mokykloj ir tada mano mama, kad aš turbūt pajusčiau darbininko darbo skonį, mane mama įdarbino Inkaro gamykloje.. dirbti prie konvejerio... ir iš tikrųjų aš kai jau pamačiau, kad toliau jau nebenužengsi ir jokių daugiau nėra galimybių, aš jau pradėjau kažkaip kitaip mąstyti (Raimonda, 50 m.). Šeimoje galbūt tokia kaip svarbiausias asmuo buvo mama, kuri mūsų, būtent mano ir brolio tą gyvenimą tolimesnį daugiausiai nulėmė ir jinai užsiiminėjo nuo mažumės su vaikais, ir turbūt dėl to, kad aš jau ir nuo 5 metų gerai mokėjau ir skaityt, ir, sakysime, į mokyklą nuėjau net ir rašyt mokėdama, dėl to pačioje mokykloje pirmoje-antroje klasėje iš viso neturėjau ką veikti, tai turbūt mamai reiktų už tai dėkoti
(Aura, 35 m.). Stipri motinos asmenybė šiuo atveju reprezentavo pozityvaus moters vaidmens modelį. Kaip teigia Marshall, pozityviai vertindamos savo motinos vaidmenį, moterys kartu pastiprinamos pripažinti savo tvirtumą, atsparumą ir gebėjimus nepriklausomai nuo vyro pritarimo [xiv]. Toks pripažinimas skatina įvairius moterų vaidmenų derinius tiek viešojoje, tiek privačiojoje sferose. Apibendrinant galima teigti, kad vaikystės patirtys karjeros moterų šeimoje atvėrė daug platesnes vaidmenų pasirinkimo galimybes, o ne vien kultūriškai priskirtinų lyčių vaidmenų adaptavimą. Motinos užimtumas Tai vienas iš dažniausiai tyrinėjamų ir pastoviausių moterų karjeros orientacijos kintamųjų. Jis svarbus todėl, kad motinos vaidmuo, kaip manoma, vaidina svarbu vaidmenį moters karjeros raidoje. Kalbėdamos apie vaikystes patirtis, penkios iš apklaustųjų moterų paminėjo savo motinos, kaip namų šeimininkės, statusą, o septynios pasakojo apie savo motinos dvigubo vaidmens naštą ir tradicinį vaidmenų pasidalijimą jų šeimoje.
tai buvo labai tradicinė šeima. Tai yra mama viską dirbo namuose, tėtis skaitydavo laikraščius... Reiškia, aš kilus iš labai tradicinės lietuviškos šeimos
darbo mūsų šeimoj niekas neišvengė, sakau, gal tik tėtis buvo privilegijuotojo rolėj todėl, kad tradicinė šeima (Roma, 52 m.).
vyrai pas mus šeimoj, tai yra jau, kaip pasakyt, žmonės, kurie uždirbantys pinigus, ta prasme, finansinę paramą teikiantys, o jau moterys labiau užsiima tuo ūkiu. Bet, aišku, vyriški darbai visada atitekdavo vyrams. Bet vėlesniam laikotarpy, kai jau močiutė mažiau galėjo namuose ką padėt, tai, aišku, mama su tėčiu dalindavosi tą visą namų ūkį, bet tėčio darbai daugiau būdavo ten nupirkti ką nors, atnešti, o jau visi tvarkymaisi, tai
Gal galima sakyti tokia patriarchalinė daugiau šeima, kad vis dėlto vyro būdavo sprendžiantis balsas (Vaiva, 41 m.).
kai ji (mama - J.R.) ištekėjo už tėčio, grįžusio iš užsienio baigusio aukštuosius mokslus ir tapusio technikos direktorium statybos bendrovėje, mamai buvo uždrausta dirbti... (Meilutė, 55 m.). Kaip matyti iš tyrimo duomenų, mažiausiai ketvirtadalio [xv] apklaustųjų motinos atstovavo tradiciniam moters vaidmens modeliui moterų vaikystės socializacijos metu. Tyrimai rodo, kad mokamą darbą dirbančios motinos atstovauja pozityvaus vaidmens modeliui savo dukroms, kurios išreiškia mažiau stereotipišką požiūrį į vyro ir moters vaidmenis. Toks požiūris vėliau lemia stipresnes netradicinių profesijų pasirinkimo aspiracijas, karjeros orientaciją į laimėjimus, pozityvesnį moters kompetencijos vertinimą. Be to, viešojoje sferoje dirbančios motinos, atstovauja profesinių ir šeimos vaidmenų integracijos modeliui. Analizuojant motinos užimtumo įtaką dukters profesinei socializacijai, svarbu įvertinti ne vien tik patį užimtumą, bet ir priežastis, pasitenkinimo vaidmenimis šeimoje ir darbo rinkoje, socialinės paramos veiksnius. Motinos karjeros orientacija ir įsitraukimo laipsnis gali būti svarbesni veiksniai nei vien tik užimtumo faktas. Motinos, kurios sėkmingai suderina šeimos ir darbo vaidmenis, atstovauja efektyviam vaidmens modeliui savo dukroms. Kitos vaikystės patirtys Karjeros moterų pasakojimai atskleidė tam tikrų vaikystės patirčių svarbą jų motyvacijai, pasirinkimams ir tolesnei karjerai. Sunki vaikystės yra viena iš moterų paminėtų patirčių, apimanti keletą pagrindinių temų: finansiniai nepritekliai, tėvo ar motinos mirtis, gyvenimas atskirai nuo tėvų. Šios skaudžios ir nepalankios situacijos padėjo keletui moterų įgyti stiprybės, išsiugdyti ankstyvą atsakomybės jausmą, savarankiškumą ir nepriklausomybę.
man atrodo, aš buvau visą gyvenimą labai savarankiška, nes aš iš namų išėjau 15 metų todėl, kad mačiau, kad mano tėvams pakankamai sunku tokią gausią šeimą auginti, ir aš labai siekiau kaip galima greičiau įgyti kokią nors specialybę ir kaip galima greičiau pradėti dirbti ir gyventi savarankiškai. Tai man buvo labai svarbu ir aktualu
kai aš pasakiau baigusi 8 klases, tais laikais, kad aš išvažiuoju, stoju į technikumą. Tai visiems buvo šokas ir tėvams mano taip pat. Bet tėvai taip pasakė : Jeigu tu taip nusprendei, vadinasi, taip reikia
Ir aš visą laiką galvojau, kad privalau pasiekti daugiau nei buvo pasiekę mano tėvai ir aš privalau mokytis, paprasčiausiai aš pati tą iš vidaus jaučiau. (Gerda, 50 m.). Aš užaugau paprastoj šeimoj
Nuo penkių metų be tėvo. Mes likom trys vaikai, aš buvau vyriausia
Viską reikėjo pasiekt pačiai gyvenime ir dar pasirūpinti seserim ir broliu iš dalies
Mama negalėjo, paprasta kaimo moteris, negalėjo
našlė likusi 39 metų, jaunesnė negu aš dabar esu, taip sakant, su trim vaikais
ji turėjo rūpintis, kad būtų ką pavalgyt, o ta prasme
o ne tuo, kaip aš mokausi, ar dar kažkas tai (Rima, 44 m.). Sunki ekonominė šeimos padėtis vaikystėje, ypač pokario laikotarpiu, taip pat išskiriamas kaip reikšmingas išsilavinimo ir profesinių laimėjimų motyvacijos veiksnys. Aš užaugau mokytojos ir darbininko šeimoj. Mama ir tėvas, jie susituokė Sibire ir turėjo tokią labai labai sunkią jaunystę, tokį išbandymų metą. Gal todėl vat nulėmė, kad aš ir brolis įstojom į aukštąsias mokyklas, nors ten tuo momentu gyvenimas buvo gan finansiškai tai nelengvai. Tokioj gan sunkokoj padėty, bet taip nusprendė, kad mums reikia mokytis (Joana, 41 m.). Mano gyvenimas buvo vargingas ir jis mane galbūt užgrūdino tam tikra prasme (Valė, 44 m.).
iš mano vaikystės prisiminimų, dabar reflektuojant juos, ko gero, būtų galimą ją (vaikystę J.R.) vadinti sunkia. Mano mama labai sunkiai dirbo... labiausiai mane, ko gero, auklėjo
giminystės santykiai ir darbas. giminiški santykiai
ugdė komandinio darbo gebėjimus. Na, o darbas
ugdė atsakomybės jausmą, pareigingumą
O kadangi aš buvau, reiškia, mergaitė, tai mergaitei reikėjo dirbti (Roma, 52 m.). Be minėtų deprivacijos veiksnių, keletas moterų paminėjo ir pozityvias savo vaikystės patirtis, kurios, jų nuomone, turėjo teigiamą pastiprinantį efektą jų motyvacijai ir profesiniams pasirinkimams. Išskirtini šeimos draugų ar giminių vaidmuo, ypač tarnautojų šeimose. Atstovaudami reikšmingo vaidmens modeliui ar būdami informacijos šaltiniu, jie paskatino moteris siekti karjeros.
visa mano vaikystė praėjo tarp žmonių, kurie, na, gal tuo metu sudarė Kaune tokį intelektualinį elitą tam tikra prasme, nes mano tėvai bendravo su dramos teatro aktoriais
namuose buvo labai daug knygų ir tokių kalbų ir diskusijų. Na, žodžiu, mano vaikystė, reikia sakyti, buvo gana įdomi ir turtinga, kiek ji galėjo būti įdomi ir turtinga tais laikais (Valė, 44 m.).
iš tikro tai buvo tokie pavyzdžiai, tai buvo geriausi tėvų draugai , tai prof. Galaunė, prof. Belinskis tai yra žymūs menininkai, architektai iš anų laikų, kurių darbai ir bendravimas su jų šeimom darė taip pat man
ir visos tos knygos aplink mane turėjo man didelės įtakos
senas architektas Belinskis, jis man ir sakė, kad labai sunki yra architekto duona, tu gerai pagalvok, jis man vis vaikeli, tu gerai pagalvok
(Meilutė, 55 m.). Brolių/seserų įtaka karjeros moterims Brolių/seserų skaičius, gimimo eiliškumas ir tarpusavio santykiai atspindi reikšmingą vaikystes socializacijos aspektą. Šeimoje vaikas internalizuoja lojalumo, pagalbos, apsaugos ar konflikto, dominavimo ir konkurencijos modelius, kurie vėliau gali būti perkeliami į kitas socialines sąveikas. Moterų karjeros raidos tyrinėtojai dažnai pabrėžia gimimo eiliškumo svarbą ir teigia, kad jauniausias ir vyriausias vaikas šeimoje dažniau sulaukia tėvų pritarimo nei vidurinieji vaikai [xvi]. Beveik trečdalis apklaustųjų karjeros moterų pasakojo, kad jos buvo pirmagimės, taip patvirtindamos tyrimų duomenis, kad pirmagimės dominuoja tarp karjeros moterų, ypači vyriškų profesijų.
aš buvau vyriausia šeimoje, todėl nuo mažens, faktiškai iki šių dienų, visi šeimos nariai, ta prasme, brolis vienas ir seserys visada tariasi su manimi ir aš jiems esu tarsi, nežinau, globėja
ir tie vaikai visi buvo prie manęs labai prisirišę
man atrodo, aš buvau visą gyvenimą labai savarankiška (Gerda, 50 m.).
aš buvau vyriausia
Viską reikėjo pasiekt pačiai gyvenime, ir dar pasirūpinti seserim ir broliu iš dalies
(Rima, 44 m.). Gimimo eiliškumo ir orientacijos į laimėjimus ryšį tyrinėja raidos psichologija. Teigiama, kad tėvų elgsena ir lūkesčiai pirmagimio atžvilgiu yra šiek tiek skirtingi nei kitų vaikų atžvilgiu. Jie lemia didesnę pirmagimio savarankiškumo ir nepriklausomybės, priežiūros ir rūpesčio jaunesniais broliais/seserimis tikimybę. Ankstyvos atsakomybės patirtys ir tėvų lūkesčiai gali sustiprinti pirmagimio kompetencijos ir pasitikėjimo savimi jausmą. Kokybinė tėvų ir vaikų santykių analizė rodo, kad pirmagimių moterų tėvai dažniau pastiprino jų švietimo ir profesines orientacijas, motyvaciją. Brolių ir seserų tarpusavio santykių analizė rodo didesnę jų tarpusavio paramą nei kompetenciją. II. PROKREACINĖ ŠEIMA IR MOTERŲ KARJERA Sąlyginai mažas teorinis ir empirinis dėmesys moterų karjeros analizei pirmiausia gali būti paaiškinamas tuo, kad ilgą laiką buvo manoma, jog vyrų karjeros raidos paaiškinimai gali būti pritaikyti moterų karjeros apibendrinimams. Antra, manyta, kad šis reiškinys nevertas dėmesio, nes dėl kapitalizmo ir industrializacijos procesų (viešosios ir privačios sferų atskyrimo) moterys buvo nustumtos į privačią sferą ir siejamos su natūraliais namų ūkio bei vaikų priežiūros vaidmenimis. Be to, šie procesai sistemiškai užtikrino vėlesnę moters priklausomybę nuo vyro įvairiomis lyčių veiklos sąlygomis. Tyrimai rodo, kad dichotomijoje vieša/privatu didesnė privilegija visada buvo skiriama viešajai/vyriškai, arba politinei ir ekonominei sferai, nuvertinant privačiąją/moterišką (reprodukcija, emocinė parama ir priežiūra šeimoje) kaip žemesnį egzistencijos sluoksnį. Nors atskirų sferų doktrina išskiria skirtingas lyčių veiklos formas ir vaidmenis privačiojoje ir viešojoje sferose, istoriniai tyrimai rodo, kad vyrų ir moterų veikla niekada nebuvo taip aiškiai atskirta. Lietuvos moterys niekada nebuvo visiškai išstumtos iš viešosios sferos, bet jų dalyvavimas viešajame gyvenime, lygiai kaip ir vaidmuo privačiojoje sferoje, yra nulemtas patriarchalinių visuomenės nuostatų ir praktikos, prisitaikymo prie vyro dominavimo struktūrų, kurios sukuria moters dvilypį egzistavimą, t. y. pareigas abiejose sferose. Karjeros sąvoka ilgą laiką buvo siejama tik su vyrais. Jeigu moteris dirbo mokamą darbą, buvo manoma, kad tai yra jos antrinė veikla (darbas), bet ne karjera. Dirbdamos viešojoje sferoje, moterys istoriškai užėmė žemesnio lygio ir statuso pozicijas, kurios nebuvo labai vertinamos ir pripažįstamos. Karjera, priešingai nei paprastas darbas, reikalauja sąlyginai didelio asmeninio įsipareigojimo. Jai būdinga raidos/plėtros charakteristika, be to, manoma, jog karjera yra aukščiau asmeninio privataus gyvenimo, dėl to ji dažniau siejama su vyrais nei moterimis. Šiame skyriuje nagrinėjamas moterų užimtumo ir šeimos vaidmenų bei atsakomybės santykis, šeimos ir darbo vaidmenų prioritetai, jų kaita, vaidmenų konflikto ir darbo krūvio klausimai, įskaitant mechanizmus, kuriuos moterys taiko dvilypių vaidmenų konfliktui spręsti. Svarbus šio skyriaus aspektas yra moterų ir jų partnerių tarpusavio santykiai, jų vaidmuo derinant vaikų, namų ūkio priežiūros ir darbo įsipareigojimus. Galimybių struktūros kaita Analizuodama vis didesnį moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir karjeros tendencijas, Astin vartojanaudoja galimybių struktūros sąvoką, kuri implikuoja socialinių jėgų įtakos moterų pasirinkimams analizę [xvii]. Tradicinėje visuomenėje moteris galėjo patenkinti savo poreikius privačiojoje sferoje, o šiuolaikinės visuomenės ekonomikos sistema ir kintanti galimybių struktūra sukuria alternatyvius poreikių patenkinimo būdus (tai rodo ir mažėjantys gimstamumo rodikliai, didėjantis moterų išsilavinimo lygis ir jų aktyvumas darbo rinkoje). Darbas tampa viena iš didžiausių vertybių šiandienėje visuomenėje. Kaip teigia Purvaneckas ir Purvaneckienė, laikui bėgant moterys vis mažina skirtumą vertindamos šeimą ir darbą kaip labai svarbias gyvenimo sritis [xviii]. 1990 metais šis skirtumas sudarė 29 %, 1994 metais 23 %, tai 2000 metais - 14 % [xix]. Reprodukcinės technologijos suteikė moterims didesnę galimybę kontroliuoti savo gyvenimą. Skyrybų daugėjimas irgi rodo, kad moterys tampa savarankiškesnės. Šeimos ekonominės deprivacijos sąlygomis daugelis moterų šiandien dirba dėl finansinės būtinybės. Dabar jos turi galimybę siekti karjeros, kuri tradiciškai buvo suvokiama kaip vyro veiklos sritis. Šios socialinės tendencijos įgalino naujus lyčių vaidmenų tiek viešojoje tiek ir privačiojoje sferoje aspektus (perėjimas iš tradicinio į daugiau egalitarinį lyčių vaidmenų modelį) ir galimybes. Moters karjeros įtaka šeimos funkcionavimui Vaikų priežiūra ir moterų ekonominis vaidmuo yra tarpusavyje neatsiejami veiksniai. Šioje sąveikoje moterys motinystei paprastai teikia didesnį prioritetą nei mokamam darbui [xx]. Biologinio vaidmens (motinystės) pirmenybės ekonominio atžvilgiu tyrimai daugiausia dėmesio skyrė moterų užimtumo įtakos šeimai, o ne atvirkštinio ryšio analizei. Moterų užimtumas, anot Parsons, sukelia tarp šeimos ir darbo konfliktą , kuris vėliau turi destruktyvų poveikį vaikų socializacijai, lyčių santykiams šeimoje ir pačios šeimos funkcionavimui [xxi]. Nepaisant šio argumento, sociologiniai tyrimai nepateikia vienareikšmiškų išvadų, kad moters užimtumo poveikis šeimai yra teigiamas. Šiam ryšiui turi įtakos šeimos socialiniai demografiniai rodikliai ir vaiko priežiūros alternatyvos. Šeimos vaidmuo moterų karjeros raidai Vienas iš didžiausių moters karjeros raidos sunkumų, tai jos dalyvavimas dviejose sistemose (šeima ir darbo rinka), kurių funkcionavimo principai yra praktiškai nesuderinami dėl, anot Coser, normatyvinių prioritetų konflikto [xxii]. Gilbert klausia, ar gali karjeros sąvoka, apimanti vaidmenis šeimoje ir darbo rinkoje, būti realiai suderinama su socialiniais institutais, kurie išreiškia patriarchalinės visuomenės vertybes [xxiii]? Pagal šiandienę karjeros koncepciją, suderinti darbą ir šeimą yra problemiška. Prokreacinės šeimos nebuvimas dažnai išskiriamas kaip reikšmingas moters karjeros įgyvendinimo veiksnys. Tinsley ir Faunce šeimos kintamuosius, kurie veikia ištekėjusių moterų karjeros kelią [xxiv], klasifikuoja taip: - Įgalinančios sąlygos: šeimos charakteristikos, įskaitant sutuoktinio pajamas ir pasitenkinimą santuoka.
- Palengvinančios sąlygos: išsimokslinimas ir darbo patirtis.
- Pastiprinančios sąlygos: požiūrių veiksniai (pvz. savimonė, požiūris į lyčių vaidmenis ir pan.).
Jų tyrimai rodo, kad įgalinančios sąlygos yra būtent tas kintamasis, kuris geriausiai skiria karjeros siekiančias moteris nuo namų šeimininkių. Vedybinis statusas ir šeimos statusas yra vieni iš geriausių moters karjeros pasirinkimą pranašaujančių veiksnių. Darbą ir šeimą siejantys procesai Šeimos ir darbo tarpusavio sąveikos procesai nėra pakankamai ištiri. Lambert išskiria keturis teorinius šeimos ir darbo sąveikos tipus / procesus, kurie dažniausiai susipina tarpusavyje [xxv]. Pagal segmentacijos tipą šeima ir darbas atskiriami ir bandomi išlaikyti kaip nepriklausomi. Kompensacijos procesui būdinga tai, kad nepasitenkinimą vienoje sferoje bandoma kompensuoti didesniu dėmesiu kitai sferai. Persidengimo tipas pasižymi tuo, kad darbiniai jausmai, požiūriai, problemos ir elgsena perkeliami į šeimą ir laisvalaikį. Prisitaikymo tipui būdingas veiklos vienoje ar kitoje sferoje ribojimas siekiant patenkinti kitos sferos poreikius. Mūsų tiriamos karjeros moterys dažniausiai nurodė persidengimo ir prisitaikymo tipus. Šeimos ir darbo sąveikos specifiką neabejotinai lemia pasitenkinimas darbu ir šeimos gyvenimu, darbo svarba moters gyvenime [xxvi]. Vienas iš pagrindinių šeimos ir darbo persidengimo proceso komponentų - emocinis, t. y. teigiamų ar neigiamų emocijų perkėlimas iš vienos erdvės į kitą. Tyrimo duomenys rodo, kad daugelis moterų šeimoje neatsiriboja nuo darbo subtilybių ir problemų (diskutuoja apie tai su šeimos nariais, nešasi darbo į namus ir pan.). Šeima ir darbas gali būti vienas kitą sustiprinantys arba griaunantys veiksniai. ...mano šeima man labai padėjo...aš galėdavau pareiti namo, apie tai kalbėt...jie man būdavo kaip psichologai, ir aš galėdavau kalbėt, jie man patarimus duodavo, suprasdavo, patardavo...ir aš tikrai neidealizuoju, nes tai iš tikrųjų buvo...ir netgi vertinant vyro mirtį, tai aš galvoju, aš per daug savo problemų jam buvau užkrovus, paprasčiausiai jis turėjo savo sunkų įtemptą darbą ir dar aš visą savo tokį atsipalaidavimą rasdavau būtent jame... (Gerda, 50 m.). Aš galiu pasakyti taip, kad šeima mano akademinei karjerai padėjo. Be to dar mes (aš ir vyras J.R.) gi kolegos. Ir mes draugai. Sūnui, ko gero, augti tokioje šeimoje buvo nelengva
sėdi, diskutuoja, ginčijasi dėl terminų ir pan
Ne tik mano gyvenimas yra akademinis, bet ir mūsų šeima yra akademinė. Reiškia, mūsų tas akademinis pasaulis, jis tęsiasi ir namuose. Ir dabar iš to pasaulio sūnus jau neiškrenta. Jis nardo ten kaip žuvis vandeny (Roma, 52 m.). Moters šeimos ir darbo persidengimo procesas veikia ir vaikų socializaciją, jų karjeros orientaciją ir aspiracijas.
mano sūnus visą laiką kažkaip tai seka, būtent dėl to, kad aš nuėjau į tą politiką
tai mano sūnus taip pat domisi politika
tai taip pat duoda mano sūnui akstiną, kad reikia domėtis tuo visuomeniniu gyvenimu
mano sūnus visa šitai seka, jis ateis jau beveik subrendęs politikas, nes aš jam viską papasakojau. Tai jam daro didelę įtaką (Raimonda, 50 m.).
aš savo nuostatas darbo tam tikras, aš panaudoju netgi vaikų auklėjimui. Aš jiems kaip pavyzdį duodu, sakau, vat jeigu aš dabar, pavyzdžiui, nueičiau, bendraučiau su žmonėm ir pasielgčiau taip, kaip tu pasielgei, aš niekada negaučiau interviu, o jeigu aš negaučiau interviu, aš būčiau blogas darbuotojas, aš neuždirbčiau pinigų, sakau, tai tu pagalvok, bet tu nori pinigų turėti. Ir va tokiu būdu mes išsprendžiam kai kurias problemas ir tai, žodžiu, padeda. Visai tai nėra atskiri dalykai, šeima ir karjera. Tai yra visiškai vienas susijęs su kitu... (Vida, 40 m.). Prisitaikymo modelį atspindi neištekėjusių ir išsiskyrusių karjeros moterų didesnis atsidavimas darbui nei asmeniniam gyvenimui ar šeimai. Niekada neištekėjau
taip susiklostė, tiesiog aš labai anksti išmokau pasikliauti tik savimi, kažkaip aš, matyt, neišmokau prisiderint prie ko nors. O mane kai pradeda laužyti, ta prasme, kai verčia derintis, kai sako, būk tokia anokia, man yra blogai, aš nuo tų situacijų pabėgu ir tiek
Man visą laiką buvo darbas, aš labai anksti įsikaliau į galvą, kad žurnalistika yra šventas dalykas, dėl kurio
reikia visus kitus reikalus į šoną, o tai yra inkaras, yra laivelis, jo negalima griaut...(Laima, 35 m.).
mano pareigos jausmas yra darbui, ta prasme, čia jau turiu pripažinti jis yra didesnis (...) Nežinau, kaip būtų buvę, jeigu nebūtų mamos, nežinau. Aš dabar noriu pasakyt didesnis negu vaikam, bet kai pagalvoju, negi aš juos dabar palikčiau, na, turbūt nepalikčiau... Ko gero, vis tiek ieškočiau, kas su jais pabūtų, ta prasme, aš eičiau į darbą. Žinau save (Birutė, 40 m.). Tačiau dauguma karjeros moterų išreiškė nuostatą, kad šeima joms yra svarbiau nei darbas. ...man darbas buvo labai svarbu. Tačiau kai aš ištekėjau ir gimė pirmas vaikas.. tai aš labai daug ko atsisakiau ir labai vis tik aukštai iškėliau, na, šeimos reikalus ir vaikų auginimą...posėdžiai, vykstantys po darbo, man buvo nepriimtina, nes vaikai lankė darželį, aš labai rūpindavausi ir skubėdavau, kad tie vaikai būtų kuo anksčiau paimti, kad jie augtų kaip galima daugiau namuose...(Meilutė, 55 m.).
gal ir nelengva moteriai, kadangi vis dėlto moteriai reikia nepamiršti, šeima vis tiek yra dar svarbiau negu darbas, ir visą laiką reikia suderinti tuos dalykus
visų pirma šeima
būkim atviri, negali kito pasirinkimo būti
kai mergaitės paaugo
tai galima buvo ir profesine prasme kažko tai siekti, daugiau laiko tam skirti
(Joana, 41 m.). Vaidmenų konfliktas Moterų lyčių vaidmenų stereotipų suvokimas yra susijęs su jų pačių vaidmenų lūkesčiais. Tas suvokimas atspindi, kad namai ir šeima yra pirminė moters atsakomybė ir pareiga. Moters užimtumas darbo rinkoje tokiu būdu sukuria viešosiosios ir privačiosios sferų vaidmenų konfliktą, o kartais ir netiesioginį spaudimą moteriai paaukoti karjerą šeimos labui. Galima išskirti tris vaidmenų konflikto tipus. Inter -vaidmenų konfliktas ir vaidmenų krūvis yra ypač reikšmingi veiksniai moterų karjeros raidai [xxvii]. I. Intra - vaidmens konfliktas: daugelio poreikių nesuderinamumas viename vaidmenyje. II. Inter - vaidmenų konfliktas: dviejų ar kelių vaidmenų poreikių nesuderinamumas. Kaip teigia Coser, šeimos ir darbo vaidmenų konfliktas kyla ne dėl priklausomybės daugiau nei vienai socialinei sistemai, o dėl to, kad šių sričių vertybių pagrindas yra prieštaringas [xxviii].
Norit, aš jums pasakysiu, kokia yra mano gyvenimo problema didžiausia? Mano didžiausia gyvenimo tragedija, kad aš bandau suderinti du iš esmės nesuderinamus dalykus: profesinę karjerą ir šeimą
šeima yra, ir ji reikalauja. Ir tu turi prie to derintis. Tu negali ignoruoti visiškai, sakykim, tam tikrų dalykų. Man tenka daug dėl to atsisakyti, pvz., kur nors išvažiuoti ilgesniam laikui. Aš žinau, kad aš negaliu dėl to, kad šeima mano bus nepatenkinta...(Valė, 44 m.). Dauguma moterų nenurodė jokių specifinių veiksnių jų prokreacinėje šeimoje, kurie galėjo veikti jų karjerą. Išskirtini tik keli atvejai. Viena respondentė paminėjo asmenines priežastis [xxix], kurios turėjo įtakos jos mobilumui, kita buvo priversta pakeisti savo darbo vietą jos vyrui gavus darbą kitame mieste [xxx], dar kelių moterų karjera sulėtėjo dėl ankstyvo grįžimo iš motinystės atostogų ir nuolatinio rūpesčio savo mažų vaikų institucine priežiūra. ...buvo metai ir keturi mėnesiai dukrelei, kai aš privalėjau atiduoti ją į lopšelį. Tai iš tikro buvo baisus stresas. Labai gerai atsimenu, kaip per pietų pertraukas, vis bėgdavau prie to lopšelio ir vaikščiodavau apie langus ir vis man atrodė, kad mano vaikas verkia. Tai buvo išvarginti laikai, sunkūs laikai...(Meilutė, 55 m.). Tyrimo duomenys atskleidė įvairias inter - vaidmenų konflikto strategijas ir padarinius. Pavyzdžiui, kelios moterys pasakojo, kaip jos pertvarkė savo darbo laiką arba atsisakė perspektyvių pasiūlymų, kad prisitaikytų prie šeimos poreikių.
kai tu viena augini vaikus, tai yra tarsi privalumas. Taip, viena, sąlyginai aš sakau, viena, taip
Nes tu žinai, jeigu vyras neatvažiuos pasiimt, tu žinai, kad tu turi nuvažiuoti, pasiimti juos. Tai žinai, kad tu iki to laiko turi padaryti tai, ką tu privalai šiandien padaryt. Tu neleidi sau
reiškia, tau yra suskirstyta laikas, tu neleidi sau plepėt su kažkuo tai atsisėdus, tu kažką padarai, sustumi, tu kažką pastumi, jeigu tu nespėsi padaryt, tai yra planavimas elementarus laiko, jis tave apibrėžia...(Vida, 40 m.).
iš tikrųjų buvo momentas, kai aš galėjau padaryti karjerą kaip architektė
kaip organizatorė galėjau padaryti tada, kai Architektų sąjunga priėmė mane į savo gretas
bet aš šito atsisakiau būtent dėl vaikų, mažų (Meilutė, 55 m.). Laiko paskirstymas yra viena iš didžiausių užduočių karjeros moterims siekiant išvengti vaidmenų konflikto, kadangi jos prisiima didžiausią atsakomybę už namų ir vaikų priežiūros darbus. Kelių žurnalisčių darbo specifika leido joms suderinti tuos vaidmenis.
kadangi žurnalistinis darbas, yra ne nuo iki, tu gali, tu esi laisvas visiškai planuoti laiką. Tai aš manau, todėl ir nekėlė, vat būtent, šeimos ir karjeros klausimai šitoj vietoj, šeimos ir darbo klausimai, kaip moters motinos, nekėlė ypatingų didelių problemų šitoj vietoj, nes
aš galiu nuvesti vaikus į darželį, sėsti parašyti straipsnį, tarkim, arba, priešingai, nueini, susirenki medžiagą, parsivedi vaikus iš darželio, juos užmigdai, padarai jiems vakarienę, užmigdai, vakare sėdi, parašai straipsnį. Praktiškai ilgą laiką aš taip ir dirbau
(Vida, 40 m.). Dar viena inter - vaidmenų konflikto strategija - tai sutuoktinių abipusės pastangos prisitaikyti vienas prie kito, kurti paslankų vaidmenų modelį, kuris palengvina abiem atlikti profesinio ir šeimos gyvenimo vaidmenis. ...jeigu ne mano vyras, kuris vesdavo vaikus į darželį ir parvesdavo į namus, aš tikrai negalėčiau šito (mokytis J.R.) daryti...(Valė, 44 m.).
vyras vertina mane
mes abu esam partneriai
(gimus dukrelei- J.R.), aš neišėjau dekretinių atostogų
vyras naktim nesikeldavo, bet mes pasiskirstėm visus buities darbus: pusryčių ruošimas, pirkiniai, tai man tuo nereikėjo rūpintis. Paskambindavau, tai vaiką nuveždavo pas močiutę arba auklę
Mes darbus persiskirstėm. Pakankamai padėjo (Virga, 30 m.). Kaip rodo tyrimo duomenys, emocinė šeimos parama sudaro stabilų, saugų ir patikimą pagrindą moterų inter - vaidmenų konflikto sprendimui ir karjeros sėkmei. ...būdavo tokių naktų, tais ypatingai...tais patriotizmo proveržio laikotarpiu, kai mes atkūrinėjom, tikra žodžio prasme, aš grįždavau vienuoliktą vakaro iš darbo...kuris vyras...kuris vyras tokios žmonos lauktų? Mano laukė...(Beata, 40 m.). Čia labai daug ką reiškia antroji tavo gyvenimo pusė, kai padeda. Jei iš tikrųjų padeda, tai tu gali kaip moteris pasiekti. Kito kelio nėra, nes jeigu tu šeimoje neturi palaikymo, jei tu turi tuos keturis kampus laikyti šeimoj, kaip sako, moteris tris, bet aplamai tai keturis, tai tada iš tikrųjų moteris turi užsiimti tik šeimyniniu gyvenimu. Šito man nereikėjo daryti. Aš turėjau mamą, kuri augino vaiką, aš galėjau mokytis, po to aš tikrai turėjau vyrą, kuris mane suprasdavo tiek politinėj, tiek profesinėj veikloj. Aš neturėjau trukdžių (Raimonda, 50 m.). Emocinės šeimos paramos stoka ir sutuoktinio nenoras taikytis prie žmonos darbo krūvio, kelia grėsmę pačiai šeimai.
pirmos vedybos, po trijų metų aš išsiskyriau. Ir aš labai gerai prisimenu jo žodžius, sako: aš suprasčiau, jei dar būtų čia kažkas rimto, kažkoks teatras, bet tu, sako, ten eini kiekvieną dieną, visus vakarus dėl kažkokio būrelio, į kažkokius kultūros namus (Aldona, 50 m.). Paklausta, ką paaukojo dėl savo profesijos, Giedrė pasakoja: Aš esu išsiskyrusi. Aš iš dalies paaukojau...tai negalima sakyt, kad yra tiktai darbas, bet, aišku, darbas užima didžiąją laiko dalį...aš manau, kad kitai pusei yra sunku susitaikyti, suprasti, kodėl žmona dirba vakarais, dirba šeštadieniais (Giedrė, 40 m.). III. Vaidmenų krūvis: nesugebėjimas patenkinti visų vaidmenų lūkesčių. Paklaustos, kaip suderina darbą ir šeimos gyvenimą, dauguma karjeros moterų nurodė, kad laiko trūkumas ir nuovargis turi neigiamą poveikį jų laisvalaikiui, vaikams ir apskritai šeimos gyvenimui. Aš beveik neturiu savaitgalių. Aš labai mažai turiu poilsio...mano pagrindinė problema ir visi mano, pvz. ginčai su vyru yra tik dėl to, kad aš labai daug dirbu. Jis neturi man jokių kitų pretenzijų. Išskyrus tai, kad aš niekada neišeinu iš darbo 5 val., niekada...(Valė, 44 m.). Asmeninius interesus turbūt ištisai skriaudžiu, kadangi vaikai jaučia tokią moralinę skriaudą, kad ...mama per mažai bendrauja ir skiria dėmesio. Šeima, aišku, dėl to darbo nukenčia, nes reikia atsisakyti ypatingai daug tokių malonumų, net ir savaitgalį, nes jeigu turi parsinešęs namo darbo, arba kitą kartą jau fiziškai būni pavargęs, jau tau nieko nesinori, tiktai pabūt namie...(Aura, 35m) Oi, šito nėra, nėra nei šeimos, nei asmeninio gyvenimo (Aldona, 50 m.). Šios moterys kenčia dėl vaidmenų krūvio, didelio užimtumo ir (ar) psichologinės, fizinės energijos trūkumo, kad šeimos gyvenimas būtų visavertis.
paaukojau (dėl karjeros J.R.) turbūt galimybę turėti didesnę šeimą
ko gero, aš būčiau norėjusi, kad mano dukra nebūtų vienturtė. Bet kad sakau, tada atrodė, ai dar truputį, dar palauksiu, dar bus laiko, o laikas greitai bėga ir paskui pradedi galvoti, kad jau per vėlu
dabar sakyčiau, mano dukra, va būna tokios skaudžios akimirkos, kada jinai nu apgailestauja, kad ji viena, aš pagalvoju, kad tame buvo tam tikras ir mano egoizmas (Beata, 40 m.). Aš per tuos metus, jau
va trečioj klasėj - sūnus, aš nesu į sąsiuvinį atsivertus pažiūrėt, jeigu tik parodo. Ir duktė devintoj klasėj. Tai dar laimė, kad jie savarankiški ir iš tikrųjų talentingi, bet iš kitos pusės galvoju, va tie talentai yra nevystomi, nėra priežiūros
pagal savo gabumus jie galėtų būti labai geri, jeigu jie turėtų pastovią priežiūrą: namuose būtų valgyt laiku padaryta, pakviesta iš kiemo, viskas padaryta, o dabar yra paleista absoliučiai savieigai tokiai viskas. Aš čia, jie ten ir toks kažkoks susibėgimas tiktai kažkoks, ir aš žinau blogai, bet taip yra (Aldona, 50 m.). Moterų užimtumo koreliacija ir jų pasitenkinimo motinystės pareigomis dažniausiai yra neigiama. Moterys netgi linkusios kaltinti save dėl neišsipildžiusių normatyvinių lūkesčių. Analizuojant šio tyrimo rezultatus galima išskirti tris mechanizmus ar strategijas, kurias karjeros moterys pritaiko šeimos ir darbo vaidmenų konfliktui įveikti. 1. Keičiami vaidmens lūkesčiai arba struktūrinis vaidmens formulavimas (auklės samdymas, tėvų pagalba ar lyčių vaidmenų pasidalijimas, kuris palengvina vaikų ir namų priežiūrą). Kaip manoma, tai pozityviai siejasi su pasitenkinimu karjera. 2. Vaidmenų lūkesčių prioritetų nustatymas arba asmeninis vaidmens performulavimas (kai išmokstama gyventi įtampoje). 3. Bandymas patenkinti daugybės vaidmenų lūkesčius. Ši strategija, manoma, yra neigiamai susijusi su pasitenkinimu karjera ir vaidmenimis šeimoje. Adams teigia, kad karjeros moterų lūkesčiai tiek namų, tiek karjeros atžvilgiu yra dideli, todėl pritaiko tokią strategiją, kuri padeda sėkmingai karjeros raidai ir prisitaikyti prie šeimos gyvenimo [xxxi]. Vaidmenų konflikto teorijos hipotezes patvirtina tai, kad šešios iš 22 apklaustų moterų yra išsiskyrusios, trys yra vienišos ir keturios (išskyrus neištekėjusias moteris) neaugina vaikų. Moterų karjeros ir šeimos įsipareigojimų derinimas Šeima yra vienas iš pagrindinių veiksnių, skiriančių vyrų ir moterų karjeros specifiką. Dažniausiai santuoka karjeros vyrui yra naudingas dalykas, moteriai, priešingai, sukelia vaidmenų konfliktą. Vedybinis statusas Tyrimo rezultatai rodo, kad apskritai santuoka, nesutrukdė apklaustoms moterims siekti karjeros. Pusė šiame tyrime apklaustų moterų (50 %) yra ištekėjusios ar gyvena nesusituokusios, 27 % - išsiskyrę, 14 % - neištekėjusios moterys ir 9 % - našlės. Šie duomenys leidžia analizuoti šeimą kaip socialinės paramos sistemą. Išskyrus du atvejus, visos karjeros moterys pasakojo apie savo sutuoktinių arba partnerių paramą siekiant karjeros. Sutuoktinio parama sukuria tvirtą šeimos pagrindą, kuris įvardijamas kaip viena iš sėkmės paslapčių. Be to, emocinė parama sušvelnina ir vaidmenų konfliktą. Vaikai, karjeros pertraukos ir vaikų priežiūra Dauguma (81 %) ištekėjusių karjeros moterų augina vaikus. Vidutiniškai vienai moteriai tenka du vaikai. Beveik visos jos susilaukė pirmojo vaiko savo karjeros pradžioje. Dvi moterys augino pirmąjį vaiką iki kol jam sukako treji metai, trys - iki 1,5 metų, kitos - iki metų. Vidutinė moterų karjeros pertrauka vaikų gimimo ir jų ankstyvosios priežiūros laikotarpiu yra 1,2 metų. Čia išskirtinas karjeros moterų ar jų sutuoktinių tėvų vaidmuo prižiūrint vaikus. Ta pagalba leido moterims tęsti darbą po palyginti trumpos motinystės atostogų pertraukos. Beveik visos vaikus auginančios moterys ištekėjo dar studijų metais ir vaikus gimdė jsavo karjeros pradžioje, turėdamos palygnti mažą darbo patirtį. Tai rodo tam laikotarpiui būdingas ankstyvo vedybų amžiaus ir vaikų gimdymo tendencijas. Tik kelios vaikus auginančios karjeros moterys (žurnalistės) nurodė, kad gimus vaikui jų užimtumas darbo sferoje nenutrūko. Tam turėjo įtakos jų darbo specifika (darbas galėjo būti atliktas namuose, paslankios darbo valandos ir pan.). Kita vertus, moterų grįžimą į darbo rinką lėmė sunki finansinė šeimos padėtis ir pačių moterų nenoras būti namuose. Kada gimė pirmoji dukra, jai sukakus pusei metų
aš nuėjau dirbti į vieną bendrovę turizmo administratore. Tą iššaukė mano vyro nenoras rūpintis šeima... jisai (...) nesuvokė turbūt net to savo, kad jeigu moteris augina kūdikį, tai visgi vyro pareiga yra pasirūpinti tuo laikotarpiu, kad būtų ir pinigų, ir visko... Ta prasme, supratau, kad taip nebus ir tas turbūt greičiausiai iššaukė, gal ir tas mano nenoras būt... negaliu aš būti namuose, negaliu. Aš ta prasme niekaip nesu namų šeimininkė ir aš ja negaliu... ir žinau, ir tiesiog nesistengiu savęs įkalbėti, kad turėtų būti kitaip (Birutė, 40 m.). Tyrinėtojai teigia, kad analizuojant moterų ir vyrų karjeros kelio skirtumus reikia atsižvelgti mažiausiai į penkis veiksnius: pasiruošima karjerai, galimybių socialinę struktūra, santuokos įtaką, nėštumą, gimdymą ir vaiko priežiūrą, amžių ir pasirinktą laiką [xxxii]. Kai kurie iš jų nėra tokie svarbūs vyrams (pvz., santuoka, ankstyvoji vaiko priežiūra), nes, vyrai, kaip manoma, turi tęstinio užimtumo galimybę, visuomenėje jų galimybių struktūra yra pastovi. Moterų pasitraukimas iš darbo rinkos, kad ir trumpam laikotarpiui vėliau sunkina jos grįžimą į karjeros kelią. Jos turi mažiau alternatyvių galimybių (nesėkmės siekiant išsilavinimo ar darbo rinkoje dažnai tampa pagrindu kurti šeimą), be to, nors teisiškai vyrai ir moterys turi vienodas galimybes visuomenėje, praktiškai tos galimybės nėra įgyvendintos. Šiame kontekste kitos alternatyvos (šeimos kūrimas) vėlgi gali atrodyti moteriai patrauklesnės. Nepaisant karjeros moterų ir jų vyrų nuostatų į lyčių vaidmenis ir pastangų šeimoje, moterys vis dėlto prisiima didžiausią atsakomybę už vaikų priežiūrą ir gerovę. Bet tai be abejo moteris visada yra ta nukentėjusioji (po skyrybų J.R.): jinai lieka su vaikais, jinai turi pasirūpinti po to viskuo, kaip ir mano atveju
kiekvienas išvažiavimas - aš turiu ieškot kažkokios moters, kažko, kas pabūtų, kas nakvotų, kas padarytų valgyt ir pasirūpintų
(Aldona, 50 m.). Dabar turiu du vaikus...pirmąjį vaiką auginau tris metus, o antrąjį - metus laiko
aišku, ilgiau būčiau auginusi, nes taip skaitau, kad mama turi auginti vaiką, o ne kažkas tai svetimas. Ta pati močiutė, kuri visai kitas lygis, tada ir tarp vaiko to ryšio tokio nelieka...(Aura, 35 m.). Tyrimas rodo, kad daugumadžioji apklaustųjų moterų naudojosi savo ar sutuoktinio tėvų, giminių ar draugų pagalba, ypač kol vaikui sukaks treji metai. ...mes su vyru visą laiką džiaugėmės galėdami...mums nebuvo būtinybės net ir užsidaryti namuose, parėjus iš darbo, mes visada galėjom kažkur tai išeiti, kažką leisti sau, kažkokį laisvalaikį, kokio mes tuo metu norėjom, todėl, kad mama padėjo, vyro sesuo padėjo auginti dukrą. Tai yra...sėkminga situacija, nes aš žinau daugybę mamų, kurios yra tarsi įkalintos...(Beata, 40 m.).
man labai padėjo vaikus auginti vyro mama, nes ji visą laiką gyveno su mumis
Galbūt man tas irgi padėjo siekti karjeros, aktyviai reikštis darbinėj veikloj, kadangi aš turėjau mamą, nei vienas vaikas nelankė jokių darželių, jie augo šeimoje visą laiką, ir iš mokyklos jinai paimdavo ir į mokyklą palydėdavo, tai , kas man tikrai palengvindavo gyvenimą (Gerda, 50 m.). Vėlesniu laikotarpiu moterys dažniausiai renkasi formalių institucinių vaikų priežiūros įstaigų paslaugas. Vaidmenų pasidalijimas šeimoje Tyrimo rezultatai rodo, kad nepaisant didelio užimtumo dauguma ištekėjusių karjeros moterų atlieka ir didžiąją dalį namų ruošos priežiūros darbų. Kada mane klausia
ar yra pas tave šeimoj problemų dėl darbo pasidalijimo, sakau: nėra. Sako: kaip tau tas pavyko? Sakau: viską darau aš viena
Aš galiu pasakyt, jeigu norit, ką aš dariau šiandien iš ryto. Aš atsikėliau šiandien 5 val. Išviriau sriubą. Išlyginau vyrui ir sūnui marškinius. Išvedžiau šunis į lauką. Padariau sūnui sumuštinius į darbą ir 8 val. jau buvau darbe. Ir taip kiekvieną dieną. Va, toks yra mano gyvenimas (Valė, 44 m.). Moterys neignoruoja ir vyrų indėlio į namų ruošą, tačiau vis dėlto, didžiausia atsakomybė ir sprendimų priėmimo galia privačioje sferoje priklauso joms. Beje, moterys to nelaiko didele problema ir pasakoja apie savo ir vyro indėlį į namų ūkį kaip pagrįstą geranoriškumu (jeigu reikia, tai reikia) ir abipuse pagalba. ...jis važiuoja į darbą, dirba, o aš turiu namie su vaikučiais būti. Tai atrodo natūralu. Ir aš nesakau, kad man sunku, kad man našta...kai grįžta išdirbęs parą po nakties budėjimo, tai argi aš galiu sakyt, eik tu ir pabūk prie vaiko? Aišku, aš irgi pavargdavau, sukiesi, viskas, bet jis vargsta ir aš vargstu (Eleonora, 48 m.). Moterų požiūris į vaidmenų pasidalijimą šeimoje ir lūkesčiai išreiškia ir jų nuostatas į natūraliai susiklosčiusias vyriškus ir moteriškus darbus. Yra vyriškoji pusė reikalinga, reikalinga ir emocinė moteriška. Mergaitė taip nepasišnekės atvirai nuoširdžiai kaip su mama. Su vyru jinai gali daugiau vėl patarimą gauti kažkokį, nu ten, sakykim, dėl mokslinio darbo ar užsiėmimo kokio, ar atostogų organizavimo
Tai daugiau protinis patarimas. Tai vyriškoji pusė. Moteriška mes emocijomis, nu aš dažnai matau liūdna, apsikabini, paverki. Nu, visai kitas bendravimas. Yra niuansai, kuriuos moterys turi ir yra niuansai, kuriuos vyras turi
skirtumas vis vien yra tarp moterų ir vyrų (Eleonora, 48 m.). Karjeros moterų pasakojimuose išryškėja aiški vyro paramos žmonai tendencija [xxxiii].
labai didelę įtaką, be abejo, man padarė mano vyras
jis neleido man neturėti aukštojo mokslo
(Raimonda, 50m).
mano vyras sako - balotiruokis. O ką reiškia balotiruotis? Tai materialinės sąnaudos. Aš sakau, bet juk tai brangiai kainuoja. Tai jis sako, tu suskaičiuok kiek reikia, aš tau uždirbsiu tuos pinigus, duosiu
Ir aš jau nekalbu apie moralinę (pagalbą J.R.)
jeigu šeimos yra va toks moralinis ir materialinis padėjimas, tai, be abejo, tu gali tada, tu laisva, nes tada tu iš tikrųjų pasijunti, kad tu laisva, tu gali ir tu darai (Raimonda, 50 m.). Aš visada sakau ir visiems sakiau, kad aš turiu gerą šeimą, labai gerą vyrą. Ir tai, kad jis neplauna indų, aš manau, kad tai nėra didžiausia yda, dėl ko reiktų pergyventi, taip? Yra kiti dalykai, per kuriuos
yra tokių, sakykim, dalykų, kada
tu visada gali išbandyti žmogų...Gyvenimas su žmogum leidžia jį patikrinti. Ir jeigu tu tokiais kritiniais ir esminiais savo gyvenimo momentais supranti, kad šalia tavęs yra žmogus, į kurį tu visada gali atsiremti, kuris visada tave palaikys, negalima viso to griauti dėl kažkokių smulkmenų (Valė, 44 m.). Kai kurios moterys savo santuoką tiesiogiai ar netiesiogiai įvardyja kaip egalitarinio tipo santykius, kuriuose ji ir jos sutuoktinis ar partneris vienodai dalijasi darbais, susijusiais su finansiniu šeimos išlaikymu, sprendimų priėmimu ir namų ruoša. Viena aš nebūčiau tokio gyvenimo nugyvenus...jeigu taip atvirai, tai aš jaučiu, kad aš didžiąją dalį vaikų auginimui šeimoj vežu...aš nenoriu įvardinti, kad vežu du trečdalius ar kažkiek, bet visai nejaučiu nuoskaudos dėl to. Nes vyras dirba sunkiai, jis savo naštą neša darbe, tai kad ir buity... - tai yra pasidalijimas ir kiekvienas turi savo. Tai ir lygybė tokia (Eleonora, 48 m.). Vaikai...paremia mane visą laiką...vyras irgi stengiasi paremti ir padėti. Buities darbus visą laiką, niekada nėra atsisakęs ten kažką padaryti.. Yra tam tikros sritys, kur mes pasiskirstę...šeimos modelis?...galvočiau, kad demokratinis...užimtumas šeimos narių yra didelis visų ir visi stengiasi vienas kitą suprast (Joana, 41 m.). Šie vaidmenų modeliai patvirtina kintančių vaidmens lūkesčių arba struktūrinio vaidmens performulavimo tendenciją (labiau egalitarinis lyčių vaidmenų pasidalijimas, kuris palengvina vaikų ir namų priežiūrą). Ji, kaip manoma, yra pozityviai susijusi su moters pasitenkinimu karjera. Kelios moterys paminėjo tam tikrų sunkumų, kurie, kad sunkina kad ir labai geranoriško vyro indėlį į namų ruošos darbus ir pateisina moters dvigubą krūvį. Kai kurie iš jų atsispindi Haaso pasiūlytoje egalitarinių porų vaidmenų suderinimo sunkumų tipologijoje [xxxiv]: 1. Vieno iš sutuoktinių įgūdžių stoka atliekant tam tikrus vaidmenis (socializacija). 2. Polinkio trūkumas atlikti kai kurias netradicines užduotis. 3. Žmonos nenoras paleisti iš rankų namų ruošos darbų kontrolę. 4. Skirtingi namų priežiūros standartai (pvz. vieno iš sutuoktinių aukštesnis švaros namuose standartas). Visi šie sunkumai daugiau ar mažiau atsiskleidžia moterų pasakojimuose.
pragyvenus su juo (vyru J.R.) du tris metus supratau, kad jeigu aš bandysiu iš jo padaryti tai, ką aš noriu padaryti, tas baigsis skyrybom, nes jis niekada to nedarys. Jis neplaus indų, jis neplaus grindų. Jis šito nedarys. Arba aš susitaikysiu su tuo ir bandysiu kažkaip gyventi. Aš pasirinkau pastarąjį variantą. Ir aš pragyvenau su savo vyru 27 metus. Ir aš tikrai galiu pasakyt, kaip moteris aš visumoj laiminga. Aš su tuo susitaikiau. Arba tu tą priimi, arba tu to nepriimi. Nes kovoti su tuo yra beprasmiška. Mano vyras užaugo tokioj šeimoj, kur tėvas buvo kaip ant pakylos. Ten tėvas buvo viskas. Mano šeima buvo visai kitokia
(Valė, 44 m.). Vyras stengiasi padėti, bet aišku, kad jam neišeina, jeigu jis neturi patirties. Todėl, kad pagrindinis dalykas mes turėjom laikytis mamos užduotų taisyklių. Kad moters yra virtuvė. Ir net mano vyro iš pradžių net neįlesdavo į tą virtuvę, tik pavalgyt
Jis neturi tos patirties. Jis stengiasi padaryti, bet varge varge man kartais geriau pačiai padaryti, negu kad. Na, bet ateina, kartais pusryčius padaro, ten sumuštinius (Roma, 52 m.). Pirminės lyčių socializacijos metu individai internalizuoja tam tikrus lyčių modelius ir perkelia juos į savo prokreacinę šeimą. Tėvai, kaip reikšmingi kiti, reprezentuoja vieną iš įtakingiausių lyčių modelių. Išvados Pirmame skyriuje buvo analizuojamos vaikystės patirtys ir jų vaidmuo moterų karjeros orientacijai. Svarbu įvertinti tai, kad ne tik vaikystės socializacija veikiaa moters karjerą. Pirmiausia ji yra neatsiejama nuo galimybių struktūros visuomenėje. Teigiama, kad socializacija riboja galimybių struktūros kaitą, o galimybių struktūra turi įtakos socializacijos procese perduodamoms vertybėms. Astin požiūriu, pirminės socializacijos praktikos ir vertybės kinta lėčiau nei moters užimtumas ir jos vaidmuo visuomenėje [xxxv]. Nepaisant to, pirminės moterų socializacijos patirtys yra reikšmingas jų požiūrių, elgsenos ir karjeros motyvacijos veiksnys. Tyrimo duomenys rodo, kad santuoka nėra kliūtis moteriais siekti karjeros. Šeima atlieka socialinės paramos sistemos funkciją. Beveik visos karjeros moterys pasakojo apie jų sutuoktinių ar partnerių paramą siekiant karjero. Dauguma (73 %) apklaustųjų moterų augina vaikus, kurių susilaukė savo karjeros kelio pradžioje, turėdamos palyginti mažai darbo patirties. Moterų motinystės atostogų ir karjeros pertraukų trukmė yra sąlyginai trumpa, dėl tėvų, giminaičių ir institucinės vaikų priežiūros paslaugų prieinamumo. Tyrimo duomenys patvirtino testinio užimtumo svarbą moters karjeros sėkmei. Nepaisant darbo vaidmens karjeros moterų kelyje, šeimai šios moterys dažniausiai teikia didesnį prioritetą nei darbui. Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į karjeros moterų nuostatų ir jų realizavimo kasdienėje elgsenoje ypatumus. Tai yra atskiras teorinis ir empirinis klausimas, kuris nėra šio darbo tikslas. Tyrimo duomenys išryškino darbo ir šeimos vaidmenų konfliktą, kurio pagrindas - prieštaringi normatyviniai darbo ir šeimos prioritetai. Sutuoktinių parama ir įvairios konflikto valdymo strategijos, pavyzdžiui, struktūrinis vaidmens performulavimas, yra pastiprinantys veiksniai moterų karjeros kelyje.
Literatūra: [i] White, B., Cox, C., Cooper, C. (1992) Womens Career Development. A Study of High Flyers. UK: Blackwell Publishers. [ii] Analizuodama kaip socialinės jėgos ir socialinė struktūra įtakoja moterų užimtumo sprendimus ir darbinę elgseną, Astin gerokai patobulino ankstyvasias karjeros raidos teorijų konceptualines įžvalgas. [iii] White, B., Cox, C., Cooper, C. (1992) Womens Career Development. A Study of High Flyers. UK: Blackwell Publishers. [iv] White, B., Cox, C., Cooper, C. (1992) Womens Career Development. A Study of High Flyers. UK: Blackwell Publishers. [v] Koivunen, A., Liljeström, M. (1998) Sprendžiamieji žodžiai. 10 žingsnių feminizmo link. Vilnius: Tyto Alba. [vi] White, B., Cox, C., Cooper, C. (1992) Womens Career Development. A Study of High Flyers. UK: Blackwell Publishers. [vii] Bernard, J. (1981) The Female World. New York: Free Press. [viii] White, B., Cox, C., Cooper, C. (1992) Womens Career Development. A Study of High Flyers. UK: Blackwell Publishers. [ix] Sėkmės baimė suveikia, kai pasiekimų tikslai yra nesuderinami su prisirišimo poreikiais (pvz. įveikti konkurentą/ę daugeliu atveju reiškia prarasti draugą/ę arba karjeros pasiekimai gali kelti grėsmę šeimos santykių stabilumui ir pan.). Kitais žodžiais tariant, konkurencinės situacijos sėkmė gali būti suvokiama kaip nesiderinanti su meilės/pareigos etosu. [x] Gaskell, J. (1992) Gender Matters from School to Work. Philadelphia: Open University Press. [xi] Šie faktoriai, anot Hoffman, paaiškina, kodėl berniukai yra labiau linkę išmokti įtakoti aplinką meistriškumo, kontrolės ir valdžios pagalba, tuo tarpu mergaičių veiksmingumas ir efektyvumas yra dažniau pasiekiamas kitų apsaugos ir pagalbos dėka. [xii] Gaskell, J. (1992) Gender Matters from School to Work. Philadelphia: Open University Press. [xiii] White, B., Cox, C., Cooper, C. (1992) Womens Career Development. A Study of High Flyers. UK: Blackwell Publishers. [xiv] Lerner, V.J. (1994) Working Women and Their Families. London: Sage Publications. [xv] Ši proporcija nėra patikima, nes kitos moterys nepasakojo apie jų motinų užimtumą ir lyčių vaidmenų pasidalijimą jų orientacinėse šeimose. [xvi] White, B., Cox, C., Cooper, C. (1992) Womens Career Development. A Study of High Flyers. UK: Blackwell Publishers. [xvii] White, B., Cox, C., Cooper, C. (1992) Womens Career Development. A Study of High Flyers. UK: Blackwell Publishers. [xviii] Purvaneckas, A., Purvaneckienė, G. (2001) Moteris Lietuvos visuomenėje. Vilnius: Danielius. [xix] Vyrų vertybių skalėje šis pokytis dar akivaizdesnis-darbas, jų manymu, tampa svarbesnis už šeimą. Darbą, kaip labai svarbią gyvenimo sritį nurodė 56%, šeimą-52% vyrų (Purvaneckas, Purvaneckienė, 2001). [xx] Fuchs, V.R. (1988) Womens Quest for Economic Equality. Cambridge: Harvard University Press. [xxi] Parsons, T., Bales, F. R. (1955) The American Family: Its Relations to Personality and to the Social Structure. Iš T.Parsons and R. F. Bales, Family, Socialization and Interaction Process. Glencoe: The Free Press. [xxii] Ritzer, G. (1996 ) Sociological Theory. Singapore: The McGraw-Hill Companies. [xxiii] Ellis, G., Wheeler, J. (1991) Women Managers: Success on our own Terms. Australia: Penguin Books. [xxiv] White, B., Cox, C., Cooper, C. (1992) Womens Career Development. A Study of High Flyers. UK: Blackwell Publishers. [xxv] White, B., Cox, C., Cooper, C. (1992) Womens Career Development. A Study of High Flyers. UK: Blackwell Publishers. [xxvi] Literatūroje minimi du tarpusavyje susiję socialiniai psichologiniai faktoriai, kurie padeda paaiškinti darbo-šeimos sąveikos proceso specifiką. Pirmiausia, tai emocinis pasitenkinimas darbu. Pozityvūs jausmai darbo atžvilgiu (pasitenkinimas darbu, stiprus identifikavimasis su darbu) gali sukurti konfliktiškus ar nepriklausomus darbo-šeimos santykius. Negatyvūs jausmai-instrumentinį požiūrį į darbą. Antras faktorius-darbo svarba individo gyvenime. Tos moterys, kurioms darbas yra labai svarbus veiksnys jų gyvenime, bus dažniau linkusios išgyventi darbo-šeimos konfliktą arba persidengimą. Priešingu atveju, darbas gali tapti instrumentu šeimos funkcionavimui, nepasitenkinimą darbo sferoje kompensuojant didesniu dėmesiu šeimai. [xxvii] White, B., Cox, C., Cooper, C. (1992) Womens Career Development. A Study of High Flyers. UK: Blackwell Publishers. [xxviii] Ritzer, G. (1996 ) Sociological Theory. Singapore: The McGraw-Hill Companies. [xxix] Jos liko nežinomos, nes interviuotoja jomis nepasidomėjo. [xxx] Vakarų tyrimai patvirtina, kad dažniausiai vyrai savo karjerai teikia pirmenybę savo žmonų darbo atžvilgiu (Atkinson et al, 1987). [xxxi] White, B., Cox, C., Cooper, C. (1992) Womens Career Development. A Study of High Flyers. UK: Blackwell Publishers. [xxxii] White, B., Cox, C., Cooper, C. (1992) Womens Career Development. A Study of High Flyers. UK: Blackwell Publishers. [xxxiii] Visos netekėjusios moterys pasakojo apie visapusišką tėvų paramą jų karjeros kelyje. [xxxiv] White, B., Cox, C., Cooper, C. (1992) Womens Career Development. A Study of High Flyers. UK: Blackwell Publishers. [xxxv] White, B., Cox, C., Cooper, C. (1992) Womens Career Development. A Study of High Flyers. UK: Blackwell Publishers. |
 |
