Berklio universiteto (JAV) prof. Smadar Lavie paskaita balandžio 5 d.
Kolegų iš VU Orientalistikos centro paprašyti maloniai kviečiame į vizituojančios Kalifornijos Berklio universiteto profesorės Smadar Lavie paskaitą balandžio 5 dieną, trečiadienį, 17 val. "Izraelio feminizmas ir Palestinos klausimas". Paskaita vyks anglų kalba, VU Orientalistikos centro J. Kovalevskio auditorijoje, Universiteto g. 5.
Lyčių studijoms Lietuvoje - 25-eri sukanka jau šį penktadienį, kovo 31 d.
Lyčių studijų centras 2017 m. kovo 31 d. rengia nacionalinę mokslinę konferenciją
„LYČIŲ STUDIJOMS LIETUVOJE – 25-eri: PASIEKIMAI, IŠŠŪKIAI, PERSPEKTYVOS“
Kviečiame įvairių sričių mokslininkes(-us), lyčių studijų teoretikes(-us) ir praktikes(-us), atsakingų ministerijų darbuotojas(-us), lyčių lygybės srityse dirbančių institucijų ekspertes(-us), NVO organizacijų atstoves(-us) parengti pranešimus bei jų metu pasidalinti teorinėmis ir praktinėmis lyčių studijų įžvalgomis, inicijuoti mokslines diskusijas aktualiomis temomis.
Konferencija vyks Vilniaus universiteto Teatro salėje, 238 ir 239 seminarų kambariuose, Universiteto g. 3.
Konferencijos organizacinis komitetas:
Doc. dr. Lijana Stundžė (pirmininkė)
Prof. (HP) dr. Dalia Leinartė
Dr. Deimantė Šėporaitytė – Vismantė
Doc. dr. Ilona Michailovič
Dr. Rasa Lužytė
Laima Statulevičienė (referentė)
Vieša paskaita "Dvasinė archeologija: Marijos mitas kitaip"
Paskaitą skaitė dr. Rasa Lužytė, filosofijos mokslo daktaro disertaciją apsigynusi Stirling'o universitete Škotijoje.
Daugelis lietuvių ir užsienio autorių mitų ir religijų tyrinėtojų teigia, kad dievybių įvaizdžiai keitėsi amžių bėgyje vystantis žmogaus sąmonei – jėga, vadinama Dievu, iš pradžių turėjo akmenų, medžių, po to žvėrių, gamtos reiškinių įvaizdžius, kol galiausiai buvo prieita prie žmogaus įvaizdžio. Iš pradžių žmogiškus įvaizdžius turinčios dievybės buvo ir vyrai, ir moterys. Tačiau logiškas suvokimas, kad dieviškumas yra belytis, o jei jau įasmeninamas į lytis dėl didesnės psichologinės įtakos, tai turėtų būti įasmeninamas į abi lytis, pasimetė įtakingų didžiųjų religijų patriarchų mokymuose. Tad, nors mūsų krikščioniškoje kultūroje egzistuoja bent dvi aiškiai išskiriamos lytys, krikščioniškoje dvasinėje erdvėje, kuri yra patriarchalinė, egzistuoja tik Dievas vyras. Ar moteriškasis dieviškumas dar kur nors egzistuoja mūsų patriarchalinėje kultūroje? Ar jis dar kam nors reikalingas šiais moderniais laikais?
Paskaitoje, remdamasi Mergelės Marijos įvaizdžiu ir mitu, pademonstruosiu, kad moteriškasis dieviškumas egzistuoja po krikščionybės sluoksniu. Religiją, taigi ir Marijos mitą bei jos dieviškumą kviečiu suprasti naudojantis C.G. Jungo terminais – kaip psichologinį faktą, o ne kaip absoliučią tiesą. Taigi paskaitoje neteigsiu, kad Dievas ar Deivė egzistuoja už psichės ribų ir kad vienas dievas geresnis ir tikresnis už kitą. Tačiau kaip psichologinis faktas (galime tapatinti jį su emociniu patyrimu), moteriškojo dieviškumo simbolis gali sustiprinti moteris bei subtiliai keisti visą patriarchalinio valdymo išsekintą kultūrą. Paskaita gali sudominti ir tuos, kuriems Mergelė Marija atrodo dulkėmis padengtas senovinis personažas, ir tuos, kuriems Marijos vardas suteikia įkvėpimo bei stiprybės – tai kūrybinės dirbtuvės kiekvienai dvasingai būtybei.
Paskaita vyko senuosiuose Vilniaus universiteto rūmuose, Universiteto g. 3, 238 seminarų kambaryje, spalio 20 dieną.
Prof. Dalia Leinartė antrą kartą išrinkta JT komiteto nare.
Birželio 21 d. Jungtinių Tautų (JT) būstinėje Niujorke vykusiuose rinkimuose Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro direktorė profesorė Dalia Leinartė antrą kartą išrinkta JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto (Committee on the Elimination of Discrimination against Women, CEDAW) nare. Lietuvė sulaukė didžiausio palaikymo – už ją balsavo net 121 valstybės atstovai. Rinkimuose dėl 11 vietų iš viso varžėsi 25 kandidatai.
Kaip teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai, ši sėkmė – tai dar vienas aktyvios Lietuvos pozicijos ginant moterų teises, kovojant su smurtu prieš moteris ir užtikrinant lyčių lygybę pripažinimas. Lietuva aktyviai prisideda prie JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 įgyvendinimo. Šia rezoliucija siekiama moterims suteikti didesnį vaidmenį taikos ir saugumo, konfliktų sprendimo bei preventyvios diplomatijos, žmogaus teisių užtikrinimo srityse. Lietuva taip pat finansuoja vystomojo bendradarbiavimo projektus moterų teisių klausimais Baltarusijoje, Ukrainoje ir Moldovoje.
„Tarptautinis pripažinimas įpareigoja. Tikiuosi, kad aukštas daugumos JT konvenciją ratifikavusių šalių įvertinimas paskatins efektyvesnį lyčių lygybės įgyvendinimą Lietuvoje ir didesnę pagarbą žmogaus teisėms mūsų visuomenėje“, – sako prof. D. Leinartė.
Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas yra ekspertinis JT komitetas, kuris nagrinėja šalių narių teikiamas ataskaitas apie JT konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims įgyvendinimą ir teikia rekomendacijas. Konvencija vienija 189 šalis. Komitetą sudaro 23 nepriklausomi aukštos kvalifikacijos ekspertai iš viso pasaulio.
Į JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetą profesorė D. Leinartė buvo išrinkta 2012 m. Tokios pareigos Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėsenos ir priežiūros sistemoje Lietuvos atstovui atiteko pirmą kartą. Lyčių lygybės ekspertė, istorikė prof. D. Leinartė nuo 2000 m. vadovauja Vilniaus universiteto Lyčių studijų centrui, yra Moterų ir vyrų lygių galimybių komisijos kviestinė ekspertė ir Demokratijų bendrijos Lyčių lygybės darbo grupės narė.
Knygos pristatymas gegužės 12 dieną vyko Kaune
Gegužės 12 dieną, ketvirtadienį, 17:00, nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune (V. Putvinskio g. 55) pristatėme antrąjį knygos "Barbora Didžiokienė: mažosios dailininkės prisiminimai" tomą.
Barbora Didžiokienė (1896-1976) – žymi rusų kilmės tarpukario Lietuvos tapytoja, grafikė, scenografė. Savo gyvenimą ji aprašė ir VU Lyčių studijų centras išleido antrąjį knygos „Barbora Didžiokienė: mažosios dailininkės prisiminimai“ tomą. Tai ne tik kitatautės moters menininkės viso gyvenimo aprašymas, bet ir vertingas XX a. dailės istorijos bei istorijos šaltinis, gausiai iliustruotas unikaliomis dokumentinėmis nuotraukomis, dailininkės kūrinių reprodukcijomis.
Šio projekto įgyvendinimo metu surinkta gausi ikonografinė medžiaga ir išleidus antrąją dalį buvo pratęsta ir užbaigta Barboros gyvenimo istorija (iki 1976 m.) ir pateikta kūrybos reprodukcijos (mat, kūrybos apžvalgą I dalyje jau parašė J.Augustytė). Visa tai papildė mokslininkių dr. S. Daugirdaitės (rašytinio dailininkės palikimo tyrimas), dr. R. Rachlevičiūtės ("dviejų dailininkų po vienu stogu" drama) ir dr. Nataljos Kapočės (dailininkės rankraščių kultūriniai ir literatūriniai modeliai) straipsniai. Kaune, Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje saugoma itin gausi ikonografinė Didžiokų archyvo medžiaga, kuri beveik nebuvo publikuota. Ji buvo papildyta medžiaga iš privačių rinkinių ir leido visapusiškai iliustruoti Barboros gyvenimą, jos šeimos istoriją ir kūrybinę biografiją.
Visa tai leido kompleksiškai pažinti ne tik šios primirštos, svarbios XX a. dailės istorijai asmenybės gyvenimą, bet ir kūrybą. Neįprastai naudojusi savo pačios siūtas lėles, B. Didžiokienė sukūrė XX a. I pusės moterų (nuo balerinos iki namų šeimininkės) atvaizdų galeriją bei šaržų (vyrų ir moterų) ciklus. Nepabūgo ji šaržuoti ir savo šeimyninio gyvenimo, artimiausių šeimos draugų - dailės klasikų J. Vienožinskio, P. Kalpoko, K. Sklėriaus, Ars grupuotės ir kt. Tad dailininkės darbai yra vieni iš nedaugelio tarpukario moterų kūrybos pavyzdžių, kuriuose moteris kalba apie moterį. Taipogi galima sutikti unikalią moteriško žvilgsnio trajektoriją į tarpukario Lietuvos meninį gyvenimą, sovietmečio realijas (N. Chruščiovas, J. Stalinas ir kt.).
Knygą pristatė sudarytoja dr. Ramutė Rachlevičiūtė, dr. Solveiga Daugirdaitė ir dr. Natalja Kapočė.
Prieš ir po pristatymo buvo galima įsigyti abu tomus labai palankia kaina.
 |