Šiuo metu “gender issues” (lyčių aspektai) yra viena populiariausių temų šiuolaikinėje spaudoje. Daugumoje lietuviškų žurnalų skirtų moterims dažnai yra nagrinėjama ši tema. Ji yra labai populiari, nors tose pačiose žurnaluose mes galime pamatyti moterų diskriminavimą. Geriausia marketinginė priemonė padedanti parduoti žurnalus yra gražios moters kūnas, kuris traukia lyg magnetas pirkėjus pirkti žurnalus. Argi tai nėra moterų diskriminavimas? Lietuvoje dauguma žurnalų yra skirti moterims, vyrams skirtų žurnalų yra labai mažai. Argi tai nėra vyrų teisių diskriminavimas?

Šiame referate pabandysiu išnagrinėti kaip atsirado moterų ir vyrų nelygios teisės (istorija) ir dabartinę situaciją.

 

Moterų diskriminavimas pastebimas jau kalboje: žmogus, protėviai, proseneliai, ainiai, Dievas tėvas – vis vyriškos giminės žodžiai. Mūsų reklama siūlydama įvairias prekes, naudoja moters kūną, tarsi stengdamasi įteigti, jog nusipirkę vieną ar kitą daiktą, kartu įgysime teisę mėgautis lengvai pasiekiamu moters kūnu. Gausu pornografijos – tai viena sparčiausiai augančių Vakarų pasaulio verslo šakų. Pornografijos žurnalai yra vieni labiausiai perkamų. Nors tiesa šie žurnalai yra skirti vyrams, juose dominuoja moteris. Moters nuogas kūnas daugumą vyrų traukia pirkti šiuos žurnalus.

 

Neseniai viename iš Lietuvos populiarių žurnalų skirtų moterims buvo straipsnis apie moterų ir vyrų vaidmenis. Ten gana aiškiai buvo paaiškinta, kodėl gi šie vaidmenys skiriasi.

Pasirodo, kad kiekviena visuomenė turi dvejopus poreikius – pragyvenimo ir raiškos. Pragyvenimo poreikius patenkina darbas: senovėje medžioklė ar žemdirbystė, dabar – veikla, padedanti uždirbti pinigus. Raiškos poreikis – tai poreikis palaikyti sklandžius ir malonius grupės narių santykius. Istorija susiklostė taip, kad vyrai ėmė tenkinti pragyvenimo poreikius, o moterys ėmė tenkinti raiškos poreikius. Todėl vyrai, kurių rankose atsidūrė gėrybės, įgijo daugiau galios ir daugiau teisių. Kodėl būtent šitaip pasiskirstyta vaidmenimis, ne visai aišku. Galbūt taip buvo patogiau, nes moterys, auginančios vaikus, turėjo daugiau laiko praleisti namuose. Kita teorija teigia, kad vyrai kuriems kartą pavyko užgrobti gėrybių kontrolę, nenorėjo atsižadėti savo galios ir stengėsi išskirti moteris kaip kitokią, žemesnės padėties grupę.

Istorijoje buvo vyrų ir moterų vaidmenys labai dažnai buvo skirtingi. Tai dažniausiai priklausė nuo to laiko mentaliteto ir moterų bei vyrų atliekamų darbų.

 

Medžiotojų ir rinkėjų bendruomenės buvo mažos (ne daugiau kaip 15 žmonių) ir judrios. Nebuvo pertekliaus, todėl visi nariai buvo lygūs turtu ar skurdu. Maistą dalindavosi tarpusavyje, žemės nuosavybės niekas nė neįsivaizdavo.

Pagrindinis socialinis junginys buvo šeima. Kadangi žmonės gyveno neilgai, šeimą sudarydavo tik dvi kartos – tėvai ir vaikai. Dvi ir daugiau šeimų jungdavosi draugėn retai – toks junginys buvo nepaslankus ir per didelis, kai apylinkėse trūko maisto.

 

Tokių klajojančių šeimų vyrai ir moterys buvo lygūs: abu tiekdavo maistą, abu atlikdavo darbus. Tiesa, vyrai, kurie yra stipresni už moteris, medžiodavo didesnius žvėris ir ilgesniam laikui pasitraukdavo nuo šeimos ugniakuro, o moterys daugiau laiko pralesdavo prie “ namų” su vaikais. Bet laisvalaikį leisdavo drauge, o jo likdavo gana daug – skaičiuojant mūsų mąstais, medžiotojų ir rinkėjų bendruomenėse darbo savaitė trukdavo tris arba keturias dienas. Vyrų ir moterų asmenybės nelabai skyrėsi: vyrai buvo tokie pat emocionalūs, kaip moterys, o moterys – aktyvios ir atkaklios, kaip vyrai. Nei vieniems, nei kitiems netrūko savigarbos jausmo, ir abi lytys žinojo, kad juos sieja vienoda abipusė priklausomybė.

 

Žemdirbių visuomenei būdingi nauji ir daug sudėtingesni žemės apdirbimo būdai – arimas plūgais, drėkinimo sistema, naminių gyvulių – jaučių, arklių – pajungimas. Tai sukėlė daug ir įvairių pokyčių visuomenės gyvenime – didesnį perteklių, turtinę diferenciaciją, atsirado didesnės nuolatinės gyvenvietės, prasidėjo užkariaujamieji karai, išrastas raštas ir t.t.  Mums rūpi tai, kad šiuo istorijos laikotarpiu pasikeitė moters ūkinis vaidmuo. Naujiems darbo būdams – arimui, stambiųjų gyvulių ganymui, miško kirtimui ir namų statyboms, šienavimui, naujų sklypų ruošimui – reikėjo fizinės jėgos, todėl šiuos darbus atlikdavo vyrai. Jie tapo pagrindiniais šeimos maitintojais ir rūpintojais, o moterims paliko namus, vaikus ir maisto ruošimą.

 

 Sumenkus moterų ūkiniams vaidmeniui, žemdirbių kultūroje įsivyravo patriarchalinė šeima.  Viena lytis imta laikyti žemesne už kitą. Moterų požiūrį į save kaip į žemesnes, priklausomas būtybes palaikė ir tikybos, kurios teigė, kad vyrų viešpatavimas yra jų prigimtinė teisė.

Industrinės visuomenės era šalyse, kurių ekonominė raida buvo sparčiausia, trunka jau 200 metų. Per tą laiką atsirado tokių pokyčių, kurie turėjo daug įtakos vyrų ir moterų savimonei, asmenybėms, galiai, privilegijoms.

 

Per du šimtus metų gyventojų skaičius išaugo beveik šešis kartus. Mirtingumas sumažėjo, o gyvenimo trukmė ilgėja. Pažengusiose industrinėse valstybėse pakito vertybės – mažos šeimos vertinamos labiau nei didelės. Todėl moterys mažiau laiko praleidžia augindamos vaikus. Yra šeimų, kurios nutaria visai neturėti vaikų, o esant dabartiniam medicinos lygiui, tai lengvai pasiekiama. Gebėjimas gimdyti visais laikais buvo ypatingai reikšmingas moters bruožas, ir su motinyste buvo siejama daug jos moteriškųjų savybių. Dabar kai kuriose visuomenės grupėse tai ima nebetekti reikšmės.

 

Viename žurnale buvo paskelbti JAV moters paveikslai 1900 m. ir dabar. 1900 m. tipiška dirbanti moteris JAV buvo netekėjusi dvidešimties metų moteris. Dabar tai – ištekėjusi ir išauginusi vaikus 40 – 50 metų moteris. Moters gyvenimas suskyla į kelis etapus. Augindama vaikus ji yra priklausoma nuo vyro. Dirbdama ji gali išlaikyti save. Pastebėta, kad dirbanti moteris turi daugiau savigarbos ir didesnį autoritetą namie.

 

Mūsų mamų ir močiučių, gyvenusių sovietinėje Lietuvoje, patirtis gerokai skiriasi  nuo Vakarų moterų. Atsiminkit, kokie tuo metu buvo žurnalai: “Kolūkietė”, “Darbininkė” ….Teisių požiūriu socialistinio pasaulio moterys buvo “išsilavinusios” moterys: jos gaudavo tokius pat atlyginimus kaip vyrai, bet ir dirbo lygiai su vyrais: statybininkėmis, traktorininkėmis, administratorėmis, planinį skaičių sudarančiomis deputatėmis. Oficialusis moters idealas buvo moteris visuomeninkė. Tačiau prievarta iš namų išvaryta moteris, kurios uždarbis sudarė pusę (jei ne daugiau) šeimos pajamų, dar turėjo labai prastomis sąlygomis auginti vaikus ir rūpintis nuolatinių prekybos sutrikimų apsunkintu namų ūkiu. Turėdama lygias teises, moteris iš teisių tempė daug didesnę darbų ir rūpesčių naštą nei vyrai. Tai buvo pasityčiojimas iš moters, motinystės, motiniškumo. Moterys buvo diskriminuojamos, bet ne atimant joms teises, o užkraunant tas teises kaip prievolę, be jokios pasirinkimo laisvės, be atodairos į jų prigimtį, norus ir jėgas.

 

Skaitant to meto spaudą, ypač tą kuri yra skirta moterims, atrodo, jog rašoma ne apie moteris, o apie vyrus. Tuo metu nebuvo aptarinėjamos temos, kurios šiuo metu yra pačios populiariausios. Niekas tuo metu nekalbėjo apie “seksualinį priekabiavimą”, “nelygias teises”. Bet argi to nebuvo? Aišku, jog viskas buvo, tiesiog tuo metu moterų teisės buvo labai apribotos ir lyčių nelygiavertiškumas buvo dar didesnis nei dabar.

 

Neseniai žurnale “Moteris” buvo rašoma apie moterų diskriminaciją darbe.  Pasirodo, jog statistika rodo, kad moterų darbai prasčiau apmokami, kad moterys dažniau persekiojamos lyties  pagrindu, rečiau pasiekia aukštus vadovų postus. Tiek vyrai, tiek moterys visuomet dirbo, tačiau jiems prieinamas darbas ir to darbo atlyginimas daugiau priklausė nuo kultūriškai priskirtų etikečių „moterų darbas“ ir „vyrų darbas“, nei nuo jų, kaip individų, gabumų. Šios etiketės varijuoja įvairiose visuomenėse. Jos taip pat skiriasi atskirais tos pačios visuomenės istoriniais periodais.Šiandien moteris, kaip ir vyras, yra apmokama darbo jėga ir dirba pilną darbo dieną visus metus. Tačiau gana žymūs skirtumai tarp vyrų ir moterų darbinių patirčių išlieka. Ypač tai pastebima ištekėjusių ir turinčių vaikų moterų atžvilgiu. Jos neša dvigubą darbinę naštą - skirtingai nei dirbantys vedę vyrai, jos ne tik atlieka apmokamą darbą ne namuose, bet kartu yra atsakingos už namų priežiūrą ir vaikų auginimą. Būtent šios pareigos šeimai, o ne profesinė veikla laikomos pagrindiniu moters pašaukimu ir priederme. Darbų pasidalijimas namuose dažnai riboja moterų galimybes uždirbti pajamų „išorėje“.

 

“Seksualinis priekabiavimas” yra viena populiariausių temų Lietuvos žurnaluose skirtuose moterims. Tiesa ši tema yra populiari ne tik Lietuvos žurnaluose skirtuose moterims, bet ir užsienio žurnaluose. Pasirodo ši problema yra ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.Moterys darbe neretai susiduria su tokiu reiškiniu, kaip „seksualinis priekabiavimas“ (nepageidautini komentarai, pasiūlymai, fizinis kontaktas ir pan.) Su tuo jos susiduria įvairiose darbinės veiklos srityse, tačiau dažniausiai tai pasireiškia „vyriškuose“ darbuose, kur moterys yra naujokės. Tuo būdu vyrai nori parodyti savo pranašumą ir pasiekti dominavimą ir kontrolę moterų atžvilgiu, parodyti, kad jos vis tiek nėra jiems lygios. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokio tipo darbe moterys susiduria su seksualiniu priekabiavimu, jo pasekmės darbuotojoms moterims yra rimtos ir skausmingos.

 

Imant Lietuvos situaciją, pastebima, kad darbo rinkoje moterų diskriminacija įgyja gan ciniškas formas. Atvira moterų diskriminacija matoma jau pirmoje „įėjimo į darbo rinką“ fazėje, kuomet darbo skelbimuose plačiai taikomi amžiaus-lyties kriterijai. Moterims siūlomų užsiėmimų ratas ribojamas mažesnės kvalifikacijos ir prestižo darbais (sekretorė, auklė ir pan.), o pradedančioms verslininkėms dirbtinai sudaromos kliūtys gauti lengvatinius kreditus, licenzijas ir pan.

 

Darbas sudėtingoje šiuolaikinėje ekonomikoje reikalauja tam tikrų asmens būdo sąvybių – atkaklumo, išradingumo, savarankiškumo, gebėjimo siekti vis aukštesnių tikslų. Dirbančiai moteriai šie bruožai taip pat būtini, kaip ir vyrui. Straipsniai apie atkaklias, savarankiškas, daug ko pasiekusias moterys dabar yra vieni populiariausių.    Nors išlaikančių šeimas vyrų ir moterų skaičius vis mažiau skiriasi, vis dėlto vyrai ir moterys nedirba visai tų pačių darbų. Moterys daugiau dirba tose srityse, kuriose atitinka tradicinį moters vaidmenį: tekstilės ir siuvimo pramonėje, vaikų darželiuose, mokyklose, socialinės rūpybos įstaigose. Jos rečiau pakula į tą tarnybos lygį, kuriame reikia autoriteto ir lyderio savybių.

 

Dirbančios moters statusas kyla. Kultūros ir ugdymo nulemtus lyčių skirtumus mažina ir šeimos gyvenimo būdas modernioje visuomenėje. Išplėstinės šeimos nyksta. Mažoje, judrioje ir savarankiškoje tėvo, motinos ir vaikų šeimoje abu sutuoktiniai turi išmokti pavaduoti vienas kitą`, nes jokie giminės neateina į pagalbą. Todėl vyrai vis dažniau įtraukiami į namų ruošos darbus ir vaikų auklėjimą.

 

Visuomeninės informavimo priemonės vis dar reklamuoja tradicinius vyro ir moters asmenybės bei elgesio modelius. Tačiau vyriškumo ir moteriškumo supratimas po truputį kinta.

 

Viena populiariausių temų šiuolaikinėse informavimo priemonėse tapo feminizmas. Feminizmas siaurąja prasme – organizuotas moterų judėjimas už lygias teises su vyrais. Pirmoji šio judėjimo banga – XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios moterų kova dėl  teisės dalyvauti rinkimuose. Antroji banga prasidėjo XX a.  7-ojo dešimtmečio pabaigoje, kai Vakarų pasaulio moterys suprato, kad politinės teisės iš esmės nepakeitė lyčių santykių. Feminizmas plačiąja prasme – moters prigimties, lyčių skirtumų ir santykių tyrimas, apmąstymas.

 

Neseniai buvo paskelbti tokie faktai apie lyčių skirtumus, kurie šiek tiek įrodo esant lyčių nelygybei, kalbant apie ją tiesiogiai.

Viena iš populiariausių JAV žurnalų buvo paskelbti tokie tyrimai, kurie rodo, kad negalima pasakyti, kas “protingesnis” – vyrai ar moterys, nes vienos ir kitos žmonijos dalies intelekto vidurkis beveik vienodas. Tačiau tiriant, kaip intelektas pasiskirstęs nuo aukščiausio iki žemiausio, pasirodė, kad dauguma moterų yra vidutiniško intelekto. Tuo tarpu vyrų intelektas daug tolygiau pasiskirstęs tarp aukščiausio iki žemiausio, tai yra vyrų intelekto amplitudė yra daug platesnė. Todėl parinkus paties aukščiausio intelekto žmonių grupę ( 1 procentas visų tiriamųjų), iš aštuonių žmonių joje septyni bus vyrai ir viena moteris. Vyrai galėtų didžiuotis, bet toks pat santykis yra ir paties žemiausio intelekto grupėje.

Moterų smegenyse 11 procentų daugiau ląstelių nei vyrų. Gal todėl moterys lengviau prisitaiko gyvenime? Gal tai kaip nors susiję su ilgesne jų amžiaus trukme?

 

Vyrų smegenyse vyrauja dešinysis pusrutulis. Tai padeda jiems vaizduotėje lengviau manipuliuoti trimačiais objektais, susigaudyti aukštyn kojomis laikomame žemėlapyje ir pan. Jie lengviau vartoja abstrakčias sąvokas.

 

Tikėtasi, kad moterų smegenyse vyrauja kairysis pusrutulis, kuriame yra kalbos centras. Moterys iš tiesų kalba ilgesniais, sudėtingesniais sakiniais, tačiau joms kalbant veikia abu smegenų pusrutuliai, tarp kurių, pasirodo, yra daug geresnė jungtis, nei vyrų galvose – 23 procentais platesnis pusrutulius jungiantis nervų mazgas. Vyrai kalbėdami daugiausia naudojasi kairiuoju pusrutuliu, todėl jų kalba skurdesnė.

Moterų stipresnė intuicija, jos lengviau pajunta kito žmogaus būseną, geriau nei vyrai atpažįsta netgi nuotraukose užfiksuotus jausmus. Vyrai sunkiau atpažįsta ir įvardija net savo pačių jausmus.

Skirtumai tarp lyčių mažesnis, kai verbalinis (žodinis) intelektas aukštesnis.

 

Visgi šiuo metu skirtumas tarp lyčių egzistuoja ir manau, jog dar labai ilgai egzistuos. Tiesiog vyrai ir moterys yra labai skirtingi (tai įrodo paskutinė šio referato dalis).  Tik kyla klausimas, ar tas skirtumas iš tiesų yra labai blogai, ar tiesiog tai yra natūrali situacija. Argi buvo labai gerai socialistinėje sistemoje, kaip moterys ir vyrai dirbo tokius pat darbus? Tiesiog moters prigimtis neleidžia jai dirbti sunkius darbus.

 

Dauguma šiuolaikinių informavimo priemonių rašo tik apie neigiamas moterų ir vyrų skirtingumo puses. Jų straipsniai dar daugiau padeda atsirasti šiems skirtumams. Kiekvienam žurnale galima rasti straipsnius apie moterų diskriminavimą darbe ir namie, skelbiami straipsniai apie visokius tyrimus, kurie sako, jog  moterų ir vyrų “pusrutuliai” skiriasi.