Menininko Tado dirbtuvėje yra keista relikvija, kurią jis gavo iš tėvo - vilko dantų karoliai. Karoliai atvežti iš Sibiro, jie simbolizuoja tėvo ir tūkstančių kitų nekaltų žmonių dportaciją. Šie karoliai primena Tadui vaikystę, kai jie labai skurdžiai vertėsi kartu su motina, kaltinama ir įtarinėjama deportuoto žmogaus žmona. Vėliau,  motinai nesugebant jo išmaitinti, Tadas buvo išsiųstas pas močiutę Ievą-Mariją ir dėdę Jokūbą. Kaime jis praleido gražiausius savo vaikystės metus. Šiandien Tadas atsimena močiutę Ievą-Mariją ir jos paakas, perkūno nutrenktą Kęstutį, iš Sibrio siųstus tėvo laiškus, savo paties kaltes ir didžiausią išdavystę, kurios jis niekda neužmirš ir niekados sau neatleis.