Lyčių studijų centras

Kodas: 1/1930

Gimimo metai: 1930

Tautybė: Rusė

Išsilavinimas: aukštasis (Filologė- slavistė, rusų kalbos ir literatūros dėstytoja)

Profesinis statusas: mokytoja

Šeimyninis statusas: ištekėjusi

Vaikų skaičius: 2.

Interviu vyksta lenkų kalba. Iš pat pradžios pokalbio ji užsimena apie savo mokinius ir tai kad dirbo mokytoja. Trumpai papasakoja apie tėvus pedagogus (motina kilusi iš Petersburgo, tėvas – Naugarduko apskrities). Herojė baigė rusų mokyklą ir įstojo į universitetą Leningrade. Ilgai ir įdomiai pasakoja apie savo studijų metus. Ji studjavo lenkų filologiją. Jos grupė buvo išskirtinė. Beje, toje pačioje grupėje mokėsi jos būsimas vyras, kuris ateityje dirbo laikraštyje. Baigusi studijas persikraustė į XXX, ten pradejo mokytojos darbą. Ji labai pamilo šį miestelį, ten ji buvo maloniai priimta kaip nauja mokytoja. Daug pasakoja apie savo mokytojos karjerą. Pirmoje mokykloje (Nr.8) ji dirbo gana ilgai. Prasidėjo rutina mokykla-namai, namai-mokykla. Vėliau ji dirbo Vilniuje. Mokytojos darbas jai labai patiko. Pagal jos pasakojimą ji buvo labai mėgstama mokinių. Tam tikra laiką ji dirbo su 8,9,10 klasėmis. P.Kira pasidalija savo patirtimi bedirbant su vyresniais mokiniais.

Pašnekovė išdėsto savo požiūrį apie tikėjimą. Pati ji nėra tikinti, bet yra gana tolerantiška kitiems tikėjimams, jei jie nėra pernelyg agresyvūs bei fantastiški. Ir nors visada visi jos pažįstami vaikščiodavo į bažnyčią, jei tai didelis įtakos nedarydavo, nes ji nuo vaikystės yra netikinti.

Ir paskutinė jos gyvenimo dalis, apie kurią ji daugiausiai ir papasakojo tai karo laikotarpis. Daug jos giminaičių žuvo Leningrade. Hėrojė tada buvo 5-oje klasėje taigi visą karo eigą gerai atsimena. Vienas iš jos liūdniausių prisiminimų, tai kad ji kartu su mama ir broliu buvo evakuoti. O tėvas liko…. smulkiai papasakoja apie tai kaip jiems sekėsi gyvent su mama Orenburgskio kaime. Pati vaikščiojo į mokyklą. Žmonės, kur jie gyveno, buvo draugiški, tikriausiai juos siejo bendras skurdas ir priešas. 1942m. žuvo jos tėvas. Po karo jiems sekėsi sunkiai, motina dirbo keliuose pamainuose, kad tik suteikti jai ir jos broliui išsilavinimą. Baigusi mokyklą išvažiavo studjuoti į Leningradą ir apsistojo pas motinos giminaičius. Dar hėrojė papasakoja apie savo ispūdžsius, kai pamatė po karo miestą Novogradą. Tačiau liūdniausiai ji prisimena tėvą, kaip jis stovėjo perone, ir lydėjo savo šeimą… Tada ji jį matė paskutinį kartą. Ties karo ir apie ispūdžius baigiasi interviu.

Kodas: 3/1931

Gimimo data: 1931

Tautybė: žydė

Išsilavinimas: aukštasis

Profesinis statusas: inteligentė

Šeimyninis statusas: išsiskyrusi

Vaikų skaičius: 2

Šiame interviu moteris gana plačiai pasakoja apie karo laikotarpį ir apie sunkumus, kuriuos turėjo iškęsti dėl karo, kuomet privalėjo pasitraukti su visa šeima iš Lietuvos, būdama vos dešimties metų mergaitė. Skaudūs prisiminimai iš šio laikotarpio, kainavusio daugybę vargų bei pastangų vėl sugrįžti į ankstesnį gyvenimą. Pristatomi šeimos nariai, nemažai kalbama apie tėvą, kuris buvo garsus gydytojas, taip pat ir apie motiną, namų šeimininkę. Kalbama apie tėvų glaudų tarpusavio ryšį. Paliečiama skaudi brolio netektis, sukrėtusi visą šeimą. Taip pat įdomi moters profesijos pasirinkimo tema ir darbas, susijęs su pasirinkta profesija, kūrybinio potencialo ieškojimas, dalyvavimas įvairių draugijų veikloje.Vėliau pasakojama apie pirmąsias vedybas, trukusias vos pusantrų metų, vėliau antroji santuoka, kuri taip pat – nesėkminga. Vaikų tema, jų vedybos. Pabaigoje moteris reziumuoja savo gyvenimą – moters gyvenimą.

Labai vaizdžiai ir išsamiai, atrinkdama pačius svarbiausius ir įdomiausius faktus apibendrina savo gyvenimą. Ši moteris gyveno tuo laikotarpiu, kai vyko karas (1941-1944). Būtent tai ir lėmė, jog jos gyvenimas buvo toks sudėtingas. Būdama dešimties metų mergaitė išgelbėjo, net du kartus savo tėveliui gyvybę. Mokyklą lankė iki dešimtos klasės – čia viskas buvo dėstoma rusų kalba. Lietuvių kalbos mokykloje nedėstė, tačiau ji puikiai pamena vieną mokytoją, kuri kalbėjo lietuviškai.Visa šeima buvo katalikai.Galbūt begalinis tikėjimas, jai ir padėjo išgyventi sunkiausiu karo laikotarpiu. Mokslas ir išsilavinimas šeimoje taip pat užėmė gan svarbią vietą. Ji labai įdomiai pasakoja apie savo studentavimą Vilniaus pedagoginiame universitete, apie pirmuosius draugus, pažįstaus. Ji svajojo studijuoti vokiečių kalbą, tačiau susidarius nepalankioms sąlygoms ji tapo rusų kalbos studentė. Studentiškas gyvenimas labai įvairus: ji dalyvauja šventėse, demonstracijose, dirba kolūkiuose. Ištekėjo 1959 metais (po 3 mėnesių draugystės). Gyveno Vilniuje su savo vyru. 1961 metais susilaukė pirmojo vaikelio – dukrytės, o po septynerių metų gimė sūnus.