Ši poetinė drama vaizduoja jaunos mergaitės Vikos jausmų pasaulį. Ji svajotoja, mėgstanti vienatvę, dažnai lankosi pajūryje ir klausosi tarp uolų skardenančio aido. Atrodo, tarsi aidas kalbasi su mergina. Kai ji suranda draugą Romą, patiki jam visai savo paslaptis, parodo jai brangias veitas, išmoko kalbėtis su aidu. Tačiau pasirodo, kad Romas bailys - kai kiti vaikinai šaiposi iš Vikos, jis jos neužstoja. Scenarijus kuria nekaltos, taškuota suknele vilkinčios merginos paveikslą, merginos, kuri niekada neišaugs, visada liks tokia belytė, priklausoma nuo vyrų ir nesubrendusi.