|
Kodas: 2/1926 Gimimo data: 1926 Tautybė: lietuvė Išsilavinimas: aukštasis Profesinis statusas: pediatrė, nosies, ausų ir gerklės gydytoja Šeimyninis statusas: ištekėjusi Vaikų skaičius: 2 Gyvenimo istorijoje akivaizdžiai išsiskiria du laikotarpiai: prieškaris ir karo metai. Moteris daugiausiai pasakoja apie savo pirminę šeimą: jos senelius, tėvus ir brolį. Prieškario metais gyvenusi pasiturinčioje kilmingoje šeimoje (seneliai iš tėvo pusės turėjo daug žemės ir miško, iš mamos pusės buvo bajorai). Abu tėvai turėjo išsilavinimą: mama baigė gimnaziją (vėliau rūpinosi šeima), tėvas baigė universitete mediciną. Ji mokėsi pradinėje mokykloje, gimnazijoje ir pasekusi tėvo pėdomis įstojo į universitetą Vilniuje medicinos fakultetą. Baigusi mokslus dirbo pediatre. Brolis studijavo taip pat mediciną. Pasakojimai apie prieškario metus spalvingi: mergaitė mato dirbančius, pasiturinčius ir išsilavinusius tėvus. Šeimoje yra puoselėjamas tautiškumas, meilė Lietuvai ir artimui. Vaikams netrūksta nieko: nei kelionių, nei maisto, švenčių, dėmesio. Tėvų aktyvus dalyvavimas visuomeninėje veikloje (labdarose, koncertuose) įtakojo mergaitės veiklą: ji taip pat domėjosi ir dalyvavo įvairiuose renginiuose. Tėvas gerbiamas ir turintis patirtį daktaras pažinojo daug kilmingų ir garbingų žmonių, kurie buvo šeimos draugai ar pažįstami. Tai labai svarbu mažajai. Ji prisimena vaikystės dienas su visomis smulkmenomis ir detalėmis, ką kuomet valgė, ar matė. Prasidėjus karui gyvenimas gerokai pasikeitė. Moteris pasakoja, kad daugelis turtingų ir kilmingų žmonių buvo ištremti, nužudyti ar įkalinti. Karas atnešė nerimą ir baimę į jų namus. Šeima negalėjo viešinti savo tikėjimo ar patriotiškumo. Nepaisant visų negandų, mergaitė įstojo į universitetą, su tėvu persikėlė gyventi į Vilnių, kur sąlygos gerokai skyrėsi nuo ankstesnių (pvz. trūko malkų). Tačiau studentiškas gyvenimas patiko. Kai ji buvo ketvirtame kurse, mirė jos mama. Tai buvo didelė nelaimė jos šeimai. Moteris neįsivaizdavo, kaip reikės gyventi be mamos. Ji pasakoja vaikščiojusi visus metus juodai apsirengusi ir dažnai užeidavusi į Rasų kapines, kur palaidota jos mama. 1956 m. moteris ištekėjo. Vyras buvo kariuomenės gydytojas, dirbo Raudonojo kryžiaus ligoninėje. Sūnus baigė VISI kelių specialybę, duktė baigė mediciną, mirė. Turi tris anūkus. Moteriai svarbiausias gyvenimo etapas gyvenimas pirminėje šeimoje, nes apie savo vyrą ir vaikus užsimena vos keliais sakiniais. Kodas: 1/1929 Gimimo data: 1929 Tautybė: ietuvė Išsilavinimas: aukštasis Profesinis statusas: bibliotekininkė Šeimyninis statusas: našlė Vaikų skaičius: 1 Šeima (kiek buvo vaikų,kai ji augo); Apie savo mokslus pradinėje ir gimnazijoje; Trumpai apie vaikystę; Prisimenama mokytoja; Mokykloje buvo linksma (dainuodavo, šokdavo); Apsisprendimas būti bibliotekininke; Studijų niuansai; Laisvalaikis šokiai (šokdavo Robaksą); Kalėdos ypatinga šventė; Susipažinimas su vyru; Pragyvenimas ir finansai (studijuojant, vėliau dirbant); Gimtadieniai nebuvo paplitę (labiausiai švęsdavo Kalėdas ir Velykas); Ištraukos apie savo mokslus (paviršutiniškas mokslas, mokėjo labiausiai-katalogavimą, klasifikavimą); Prisiminimai apie kara (mokytojos dainos, kareiviai); Pokario laikotarpis (kolūkiai ir pan); Jos tėvų ir vyro tarpusavio santykiai (jos vyras buvo komunikabilus); Stipri dukra(savarankiška); Kelialapiai iš darbo (Bulgarija, Rumunija); Požiūris i senmerges; Abortai- tabu(tarp jaunimo nebuvo tokių kalbų); Lytinis auklėjimas(mokykloje atitinkamos pamokos); Vaikas (ypač vyras labai džiaugėsi); Gyvenimas po gimdymo(dukra rūpinosi abu kiek galėjo); Kalbos apie politiką slaptos; Maisto produktų būklė (nedidelis pasirinkimas; retai būdavo kai kurių vaisių); Teatrai ir filmai (labai mėgiami); Situacija dabar( prekių gausa, bedarbystė, savanaudiškumas, alkoholio vartojimas pan.); Pabaigos žodis (patenkinta savo gyvenimu). Kodas: 1/1930 Gimimo data: 1930 Tautybė: rusė Išsilavinimas: aukštasis Profesinis statusas: inteligentė Šeiminis statusas: ištekėjusi Vaikų skaičius: 2 Interviu vyksta lenkų kalba. Iš pat pradžios pokalbio ji užsimena apie savo mokinius ir tai kad dirbo mokytoja. Trumpai papasakoja apie tėvus pedagogus (motina kilusi iš Petersburgo, tėvas Naugarduko apskrities). Herojė baigė rusų mokyklą ir įstojo į universitetą Leningrade. Ilgai ir įdomiai pasakoja apie savo studijų metus. Ji studjavo lenkų filologiją. Pagal ją jos grupė buvo išskirtinė. Beje, toje pačioje grupėje mokėsi jos būsimas vyras, kuris ateityje dirbo laikraštyje. Baigusi studijas persikraustė įXXXX, ten pradejo mokytojos darbą. Ji labai pamilo šį miestelį, ten ji buvo maloniai priimta kaip nauja mokytoja. Daug pasakoja apie savo mokytojos karjerą. Pirmoje mokykloje ji dirbo gana ilgai. Prasidėjo rutina mokykla-namai, namai-mokykla. Vėliau ji dirbo Vilniuje. Mokytojos darbas jai labai patiko. Pagal jos pasakojimą ji buvo labai mėgstama mokinių. Tam tikra laiką ji dirbo su 8,9,10 klasėmis. Pasidalija savo patirtimi bedirbant su vyresniais mokiniais. Pašnekovė išdėsto savo požiūrį apie tikėjimą. Pati ji nėra tikinti, bet yra gana tolerantiška kitiems tikėjimams, jei jie nėra pernelyg agresyvūs bei fantastiški. Ir nors visada visi jos pažįstami vaikščiodavo į bažnyčią, jei tai didelis įtakos nedarydavo, nes ji nuo vaikystės yra netikinti. Ir paskutinė jos gyvenimo dalis, apie kurią ji daugiausiai ir papasakojo tai karo laikotarpis. Daug jos giminaičių žuvo Leningrade. Hėrojė tada buvo 5-oje klasėje taigi visą karo eigą gerai atsimena. Vienas iš jos liūdniausių prisiminimų, tai kad ji kartu su mama ir broliu buvo evakuoti. O tėvas liko
.P.Kira smulkiai papasakoja apie tai kaip jiems sekėsi gyvent su mama Orenburgskio kaime. Pati vaikščiojo į mokyklą. Žmonės, kur jie gyveno, buvo draugiški, tikriausiai juos siejo bendras skurdas ir priešas. 1942m. žuvo tėvas. Po karo jiems sekėsi sunkiai, motina dirbo keliose pamainose, kad tik suteikti jai ir jos broliui išsilavinimą. Baigusi mokyklą išvažiavo studjuoti į Leningradą ir apsistojo pas motinos giminaičius. Dar hėrojė papasakoja apie savo ispūdžsius, kai pamatė po karo miestą Novogradą. Tačiau liūdniausiai ji prisimena tėvą, kaip jis stovėjo perone, ir lydėjo savo šeimą
Tada ji matė jį paskutinį kartą. Ties karo ir apie ispūdžius baigiasi interviu.
|
|
