|
Kodas: 2/1931 Gimimo metai: 1931 Tautybė: ukrainietė Išsilavinimas: pradinis Profesinis statusas: kolūkietė Šeimyninis statusas: ištekėjusi du kartus. Vaikų skaičius: 1 Iš moters pasakojimų matosi, kad jos ukrainietės gyvenimas tiek iki karo, tiek karo metais buvo vargingas. Dar vaikystėje netekusi tėvų ji buvo priversta dirbti ir prasimanyti maisto. Gyvendama Ukrainoje badavo. Pasak jos, jai teko darbuotis Rusijoje anglies kasyklos šachtoje, statybose, ganyti veršius, kratyti mėšlą, dirbti kolūkyje. Nepaisant to gyvenimo sąlygos nepagerėjo. Rusijoje Marijona sutiko būsimą vyrą, lietuvį. Tačiau jų santuoka nebuvo sėkminga: vyras buvęs vagis ir už tai jį suėmė. Moteris pasakoja, kaip ji su sūnumi ant rankų iškeliavo viena į Lietuvą pas savo uošvius, kurių gyvenimo būdas nustebino. Uošviai buvę netvarkingi: namuose buvo blusų ir blakių, lovos medinės su šiaudais. Moteris pasakojo, kad Ukrainoje, nors ir neturtingai gyveno, bet tvarkingai ir švariai, turėjo čiužinius. Moteris dirbo kolūkyje. Paleistas iš kalėjimo atvažiavo vyras pas savo tėvus ir žmoną, tačiau sutuoktinių gyvenimas vėlgi nesiklostė, nes vyras toliau vagiliavo ir buvo jai neištikimas. Santuoka iširo. Tačiau abu susirado sau kitus vyrą ir žmoną. Ji toliau gyveno pas uošvius. Vėliau perkrikštijo savo sūnų ir persikrikštijo pati. Moteriai kilo noras įkurti senelių namus. Noras buvo įgyvendintas. Dabar ji gyvena senelių namuose ir jai tai patinka. Kodas: 3/1937 Gimimo data: 1937 Tautybė: lietuvė Išsilavinimas: spec. vidurinis . Profesinis statusas: kolūkietė (dirbo brigados apskaitininke kolūkyje, brigadininke, soc. Tarybos pirmininke, dirbo buhalterijoj, vadovavo plytinei, dirbo revizore, Kultūros namų direktore, fermos vedėja, kooperatyvo buhaltere, rajono deputate, apylinkės deputate, moterų tarybos kolūkio pirmininke, dispečerio pavaduotoja, bulvių sandėlininke) Šeimyninis statusas: našlė Vaikų skaičius: 2 dukros Interviu aptariamos įvairios temos. Pirmiausia pašnekovė pasakoja apie savo vaikystę: kuo vertėsi jos šeima, kiek joje buvo asmenų. Šeima labai skaudžiai nukentėjo karo metais, varganai gyveno pokariu.Pokalbio metu moteris pasakoja, kaip jos tėvai įstojo į kolūkį ir kaip klostėsi jų gyvenimas tada. Ji pasakoja, kad buvo gabi mokinė: iš pradžių mokėsi XXX mokykloje, vėliau tęsė mokslus XXX gimnazijoje, o vėliau baigė XXX žemės ūkio technikumą. Kalba apie skirtumus tarp kaimiečių vaikų ir miesčionių tais laikais- ką vieni ir kiti valgydavo, kaip rengdavosi. Kadangi ji pati buvo gabi mokinė, jau būdama 16 metų pradėjo dirbti. Šią moterį galima vadinti to meto karjeriste. Moteris siekė aukštų pareigų, norėjo būti įvertinta, pripažinta, daug ko pasiekti, užtikrinti sau ir savo šeimai gerą ateitį.Todėl nenuostabu, kad vienu metu tekdavo dirbti net keliuose darbuose iš karto. Moteris pasakoja niekada tuo nesiskundusi. Ji tai darė su visu nuoširdumu, atsidavimu ir buvo gerbiama kolegų. Net daugybę garbės raštų gavo už gerą darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą. Interviu pašnekovė taip pat nemažai pasakoja apie savo santuoką, tarpusavio santykius su vyru, trumpai apibūdina jo savybes. Pasakoja ir apie judviejų seksualinį gyvenimą ir išsako savo požiurį ta tema.
|
|
