|
Kodas: 1/1924 Gimimo data: 1924 Išsilavinimas: pradinis Profesinis statusas: kolūkietė Šeimyninis statusas: ištekėjusi Vaikų skaičius: 2 dukros Moteris kilusi iš neturtingos septynių asmenų šeimos. Pabrėžia tėvų šeimoje vyravusį religingumą ir jo svarbą gyvenime. Nuo septynerių lankė Miklusėnų pradinę mokyklą. Prisimenami mokyklos renginiai ir aktyvus dalyvavimas. 1937 baigusi keturis skyrius išeina tarnauti (prižiūri vaiką). Sakosi, kad mokslų netesė dėl materialinių sunkumų. Išsamus pasakojimas apie gyvenimą ponų šeimoje atskleidžiamos buities detalės, ponų emigracija karo metu. Prisimenamas karas, įspūdžiai apie vokiečių kariuomenę, pirmieji susidūrimai su rusų kariais vyrų ėmimas į kariuomenę, aplinkinių tremtys. Išsamus pasakojimas apie pasilinksminimus - šokius: moterų puošimasis, muzika, merginų ir vaikinų susipažinimo papročiai. Su vyru susipažinta talkoje, po pusantrų metų susituokia. Trumpai pasakojamas piršlybų siužetas. Daug dėmesio skirta vestuvių prisiminimams papročiai, apranga. Pasakojimas apie dukrų auklėjimo orientyrus tvarka, religingumas, nuolankumas, dukrų nemušdavo ir nebardavo. Mergaitėms paaugus, jas išleido į mokslus. Konfliktų su vyru buvo, jei kildavo - dažniausiai dėl finansų. Apmąstydama gyvenimą, pabrėžia nuolankumą ir religijos teikiamą stirpybę. Skaudžiausias gyvenimo įvykis negyvas gimęs sūnus. Pokaryje moteris dirbo skaitykloje, vėliau kolūkyje. Kodas: 1/1926 Gimimo data: 1926 m. Profesinis statutas: melžėja, gyvulių prižiūrėtoja Šeimyninis statusas: išsiskyrusi Vaikų skaičius: 2 Šiame interviu moteris pradeda pasakojimą apie tai, kaip ji susipažino su savo būsimu vyru bei atskleidžia paslaptį, kodėl jos būsima anyta norėjo jos į marčias. Pasakojama kur prasidėjo moters ir jos vyro bendras gyvenimas po vestuvių, kokius darbus jai teko dirbti per visą savo gyvenimą. Tačiau didžiausią dalį pasakojime užima skyrybų istorija. Moteris pasakoja apie tai, kaip ją įskaudino jos vyras, palikdamas su mažais vaikais ir išeidamas pas kitą moterį, ir kartu palikdamas ją vienui vieną su dideliais vargais ir rūpesčiais. Kodas: 3/1929 Gimimo data: 1929 Tautybė: lietuvė
Išsilavinimas: nebaigtas vidurinis (8 kl.), nebaigta vakarinė m-kla Profesinis statusas: kolūkio buhalterė Šeimyninis statusas: ištekėjusi Vaikų skaičius: 2 Moteris gimė kumečių šeimoje, kurioje buvo keturi vaikai. Lankė Obelių Kipro Petrausko vardo mokyklą, baigė keturis skyrius. Tėvas dirbo ūkyje, tačiau iš žemės pragyventi buvo sunku, taigi jis vežiodavo sviestą į stotį, dirbo prie bekonų priėmimo, kitus darbus. 1940 metais užėjo sovietų valdžia, prasidėjo mokslas sovietinėje mokykloje. Vykdė nacionalizaciją, vėliau pradėjo tremti žmones, tačiau pašnekovės šeimos trėmimas nepalietė. Pasakojama apie trėmimus į Sibirą. Kai prasidėjo karas, šeima iš pradžių slapstėsi pas kaimyną, vėliau sunkiai gyveno, nebuvo rūbų, avalynės, trūko maisto. Brolį ir tėvą paėmė į kariuomenę, jie abu ten ir žuvo. Pasakojama apie miško partizanus, vadinamus stribais. 1948 metais, susikūrus kolūkiams, respondentė pradėjo dirbti viename iš jų sąskaitininke, nes nebuvo raštingų žmonių, o ji buvo baigusi aštuonias klases vidurinėje mokykloje. Kolūkiuose nebuvo geros įrangos, buvo dirbama rankomis. Darbo buvo daug, mokėjo po 3 kilogramus grūdų už darbadienį. Vėliau prasidėjo Vilniaus Kolūkių sąskaitybos parengimo kursai Vilniuje, truko 4 mėnesius. Kolūkiuose nebuvo tvarkos. Po jų susijungimo 1951 metais, moteris pasiprašė išleidžiama iš darbo ir pradėjo dirbti Obelių žemės ūkio skyriuje buhalterio instruktore. Kolūkiuose vykdydavo revizijas, patikrinimus. Įvyko visokių atsitikimų. 1953 metais ištekėjo, o po metų persikėlė į Vilnių, gimė dukra, sunkiai gavo butą. Vyras pradėjo dirbti autobusų parke, ji farmacijos fabrike. Sąlygos buvo geros, gaudavo premijų, dalyvavo kultūrinėje veikloje, keliaudavo, vėliau gavo naują butą, tačiau susirgo vyras. Pasakojama apie tarybines šventes, apie važiavimą aplankyti tėvo kapo į Oriolo sritį, apie sūnaus ir dukros likimus, politinių kalinių gyvenimus. Maisto deficito laikotarpiu žmonės ilgai stovėdavo eilėse, buvo sunku gauti ne tik maisto, bet ir įvairių kitų daiktų. Kodas: 1/1925 Tautybė: lietuvė Išsilavinimas: nenurodytas Profesinis statusas: kolūkietė Šeimyninis statusas: ištekėjusi Vaikų skaičius: 1 Ponia papasakojo apie jaunystę, praleistą pas dėdę, kuomet ji tarnavo ir buvo viena iš samdinių. Kai jai buvo 15 metų, šalį okupavo vokiečiai, vėliau rusai. Prisimena, jog tuomet labai bijojusi, supratusi, kad lietuvių gyvenimas pablogės. Pasikeitė ūkininkų padėtis, buvo pradėti kurti kolūkiai. Moteris pasakojo apie darbą juose. Savo istorijoje ji atskleidžia faktus apie partizanus, jų veiklą, slapstymąsi miške bei tardymus ir kankinimus, kuriuos vykdė okupantai ji pati buvo tardoma, teko net skaudžiai nukentėti. Taip pat papasakojo apie savo vyrą, jų šeimyninio gyvenimo pradžią, abiejų darbovietes ir gyvenamąsias vietas. Istorijos pabaigoje moteris pasako savo požiūrį į šiandieninę situaciją Lietuvoje, ji padaro išvadą, jog tarybiniais laikais buvo geriau, nes dabar lietuvoje klesti korupcija ir neteisybė. Kodas: 2/1920 Gimimo data: 1920 Tautybė: lietuvė Išsilavinimas: - Profesinis statusas: kolūkietis Šeimyninis statusas: našlė Vaikų skaičius: 2 Tėvai nepasiturintys ūkininkai, turėję dešimt vaikų. Teklė buvo iš jaunesniųjų. Kai jai buvo šešeri metai, numirė mama. Tėvas vedė antrąkart. Ji pasakoja apie tarnystę pas ūkininkus už tarnybą gautais pinigais padėdavo tėvui, jo šeimai. Pabaigus tarnybą prižiūrėjo našlaičiais likusius brolius ir seseris, mat mirė ir pamotė. Atėjus tarybų valdžiai atsisakė atiduoti kitiems augint ar į vaikų namus. Brolis buvo partizanas, tačiau šeima dėl to nenukentėjo nes, anot moters, buvo neturtingi. Pasakoja apie kolūkį kodėl ėjo į kolūkį dirbt, kiek gaudavo už darbadienį. Ištekėjo vėlai, būdama 34 metų, nes iki tol augino vaikus ir gailėjo juos palikti. Vyras buvo šešiolika metų už ją vyresnis našlys, tačiau be vaikų. Ji atskeidžia, kad buvo labai apkalbėta. Moteris pripažįsta, kad baisiausias įvykis jos gyvenime karas. Kodas: 2/1928 Gimimo data: 1928 Tautybė: lietuvė Išsilavinimas: duomenų nėra Profesinis statusas: kolūkietė Šeimyninis statusas: Vaikų skaičius: 3 Tėvai buvo kumečiai, savo žemės neturėjo, dirbo pas ponus. Ji buvo viena iš penkiolikos vaikų, iš kurių užaugo tik dešimt. Penki vaikai mirė. Ji užaugino keturias jaunesnes seseris, nes jos motina turėjo daug dirbti pas ponus. 1950 metais kartu su seserimi pradėjo dirbti kolūkyje, kur susipažino su savo būsimu vyru (jis buvo kolūkio brigadininkas). Ištekėjo būdama dvidešimt aštuonerių. Keturiasdešimt ketverius metus išdirbo kiaulių šėrėja. Daug pasakojama apie tai, koks sunkus ir varginantis buvo Marijonos darbas, kaip jai teko beveik vienai išlaikyti šeimą (vyras uždirbdavo mažai). Pirmą vaiką (sūnų) pagimdė 1957 m., antrą (dukrą) po metų, 1958m., trečią (dukrą)- net po dešimties metų, 1968m. Moteris pasakoja, kad niekada neimdavo atostogų, nenorėjo net išeiginių, nes manė, kad niekas nepadarys darbo geriau už ją; sunkiai dirbo net ir išėjusi į pensiją, iki 65 metų, ir visą laiką tik kiaulių šėrėja, nei daugiau, nei mažiau.
|
|
