|
Kodas: 1/1928 Gimimo data: 1928 Tautybė: lietuvė Išsilavinimas: 8 klasės Profesinis statusas: darbininkė Šeimyninis statusas: ištekėjusi Vaikų skaičius: 2 Interviu temos: pradžioje respondentė pasakoja apie savo vaikystę kaime, jos tėvai buvo ūkininkai, turėjo ji du brolius ir seserį. Po to seka pasakojimas apie mokymąsi mokykloje, išvažiavimas į gimnaziją ir apsistojimas pas mamos seserį. Aštuntoj klasėj respondentę sovietai išveža į Lukiškių kalėjimą, o po kurio laiko ištremia į Rusiją, tėvai apie tai nieko nežino, ir tik vėliau mama atvažiuoja jos aplankyti. Čia respondentei reikia dirbti pjauti medžius, o pavasarį ją išveža į Archangelsko karjerą, kur ji suserga maliarija. Vėliau respondentė pasakoja, kaip ją su skilusia koja atveža į kalėjimą teisti, bet viskas baigiasi gerai, nes ji pasveiksta ligoninėje ir ten pasilieka. Tuomet ji parašo laišką mamai, ir ji atvyksta jos aplankyti. Teismo sprendimu respondentė išvežama dirbti, čia ji prisimena Fiksatą, teistą už žmogžudystę vyrą, kuris nieko nebijojo. Vėliau respondentė paskiriama dirbti popieriaus fabrike. Per savo draugę moteris susipažįsta su būsimu vyru, susirašinėja su juo, o po to grįžta iš Rusijos. Pasakoja apie vestuves, vyro įprotį gerti. Su dviem dukrom šeima parvyksta į xxx, ji įsidarbina naftos bazėj. Po to seka pasakojimas apie tai, kaip dukros susirado vyrus, pasakojimas apie anūkus. 1994 metais nuo vėžio miršta vyras, ir respondentė persikelia gyventi į Vilnių, arčiau vaikų. Kodas:1.1/1924 Amžius: 77 Išsilavinimas: nėra duomenų Profesinis statusas: darbininkė Šeimyninis statusas: ištekėjusi Vaikų skaičius: 3 X gimė kaip nesantuokinė dukra, užaugo dviese su motina, kuri dirbo žydų valdomoje kepykloje. Pasakojimuose apie vaikystę pateikiama daug detalių apie žydų gyvenimą. Pasakojama apie jų dievobaimingumą, valgymo, švenčių ir pasilinksminimų tradicijas. Prisimena, kaip ji tarnavo pas žydus, kokia kalba su jais kalbėdavo. Pasakojama, kaip žydai iš per karą pabėgo į Ameriką, o nespėję pabėgti buvo sušaudyti. Karo metais priverstinai darbai Saksonijoje, Vokietijoje. Prisimenama kelionė, detaliai atskleidžiamas gyvenimas ir darbas ginklų fabrike Drezdene. Iš Vokietijos moteris išvežta į Čekoslovakijos lagerį, pateikiamos kelios detalės apie buities sąlygas. Sugrįžimas į Lietuvą, santuoka su vyru, pažįstamu dar iš prieškario. Pokaryje vyras ištremiamas į Sibirą, kur susiranda kitą moterį. Vėliau gyvena nesusituokusi su kitu vyru, su kuriuo susilaukia vieno sūnaus ir užaugina dar vieną sūnaus vaiką. Retrospektyviai apmąstydama gyvenimą teigia, kad geriausia moteriai - netekėti, bet užauginti vieną gerą vaiką. Tarybiniais metais nedirbo valdiško darbo, bet apie 20 metų privačiai rūpinosi kapais, už gautas lėšas nusipirko butą. Pasakojami vaikų likimai, daugiausia dėmesio skirta dukrai, baigusiai institutą Maskvoje ir likusiai ten gyventi. Pati gyvena senelių namuose. Kodas: 4/1926 Gimimo data: 1926 Tautybė: lietuvė Išsilavinimas: pradinis Profesinis statusas: siuvėja Šeimyninis statusas: našlė Vaikų skaičius: 1 Moteris pasakoja apie savo vaikystę kaime. 1935 m. persikėlė į vienkiemį. Mergaitė nuo mažens piemenavo. Turėjo brolį ir netikrą seserį. Nuo 6 m. lankė mokyklą ir baigė 4 klases. Nuo 1939 m. mokėsi siuvėjos amato ir tai tampa jos viso gyvenimo pagrindiniu užsiėmimu. 1940 m. užėjus karui, kaime gyvenimas labai pasikeitė teko mokėti dideles duokles, valdžia atėmė arklį, nuolat plėšikavo ir grasino partizanai. Tuo metu mirė tėvas, tad visa namų ūkio našta krito ant mergaitės pečių, nes brolis sėdėjo kalėjime. 1945m. iš meilės ištekėjo už XXX, nors abiejų tėvai ir nepritarė. Po karo gyvenimas nepagerėjo, teko dirbti kolūkiuose, moteris susilaukė sūnaus. Nors šeimai buvo sunku, teko badauti, moteris džiaugiasi, kad jos artimųjų neišvežė į Sibirą. Kodas: 8/1926 Gimimo data: 1926 Tautybė: lietuvė Išsilavinimas: nebaigtas pradinis Profesinis statusas: darbininkė Šeimyninis statusas: našlė Vaikų skaičius: 2. Moteris, pasakodama apie savo gyvenimą, atskleidžia tai, ką geriausiai prisimena apie vaikystę motinos mirtį, antrą tėvo žmoną, kurią ir vadino mama, šiltus santykius su ja bei dviem vyresnėmis seserimis, broliuko gimimą. Pastarąjį įvykį prisimena ypač ryškiai. Ji paaiškina, kodėl nebaigė pradinės mokyklos. Prisimena ir tarpukario metus, mini santykius su partizanais, kaip ją tardė rusai, kaip slėpdavosi nuo vokiečių. Po karo mirė tėvas ir pamotė išvyko į Argentiną. Ji išvažiavo į Vilnių. Čia gyveno pas seserį, dirbo siuvykloje, iš kurios buvo atleista dėl to, kad nestojo į komjaunuolius. Taip pat pamini kitas vietas, kuriose teko dirbti, prisimena nemalonų įvykį, įvykusį jai dirbant vaikų darželyje. Moteris atskleidžia, kad už vyro ištekėjo ne didelės meilės skatinama, kad už vyrą ji vyresnė, kaip įvyko jų jungtuvės. Už antro vyro ištekėjo tam, kad jos vaikams liktų butas, tačiau prisipažįsta, kad jį mylėjo, nors senatvėje jiem reikėjo ne meilės, o draugystės. Beje, antąkart tekėjo būdama 69 metų. Nepamiršta paminėti ir kaip maitindavo šeimą gaudama nedidelę algą, kaip gyveno ir sutardavo su anyta. Savo pasakojime ji bene daugiausiai dėmesio skiria darbui: prisimena, kaip vieną ar kitą darbą gavo, kas ten įdomesnio įvyko, kaip jo neteko. Kita svarbi tema butas. Ji smulkiai papasakoja, kaip gavo jį kam teko nešti kyšius, kas jai padėjo, kaip jiems atsilygino; taip pat kaip vargo su antruoju butu. Ne ką prasčiau prisimena abiejų jungtuvių ceremonijas.
|
|
