LEIDINIAI ¤ Žurnalas Klėja ¤ Žurnalas Klėja Nr. 5 ¤ Straipsniai

Vyraujantys šeimos modeliai ir socialiniai lyčių stereotipai Lietuvos žurnaluose, skirtuose paaugliams



- dr. Marija Stonkienė
- Vyraujantys šeimos modeliai ir socialiniai lyčių stereotipai Lietuvos žurnaluose, skirtuose paaugliams

Šiandienė žiniasklaidos formų gausa aktualizuoja žiniasklaidos vaidmens ir įtakos tyrimus. Žiniasklaidos vaidmens reikšmingumo suvokimą pabrėžia ir socialinio išmokimo teorijos kontekstas. Pagrindinis socialinio išmokimo teorijos (1)   teiginys, kad individas socialinio elgesio išmoksta stebėdamas, atveria naujas žiniasklaidos priemonių įtakos sferas.
Žiniasklaidos pranešimai neabejotinai yra vienas iš socialinės realybės suvokimą suponuojančių veiksnių. Komunikacijos mokslų specialistai, tirdami jos poveikį socialinės realybės suvokčiai, atkreipia dėmesį į ypatingą sociokultūrinio stereotipo vaidmenį (4, 6, 7).
Stereotipą sudaro sudėtingos nuostatos, atspindinčios supaprastintą (schemizuotą) realybės reiškinių supratimą (Schaller, Latane, 1996).  Tai emociniu vertinimu papildyti vaizdiniai. Kultūros sričiai priklausančių stereotipų raišką ir įtaką veikia žiniasklaidos priemonių  gausa. Žiniasklaida  praplečia stereotipų sklaidą ir paveikumo intensyvumą.
Paveikiausi žiniasklaidos propaguojamoms vertybėms yra vaikai ir jaunimas. Psichologai, palyginti neseniai įsitraukę į žiniasklaidos tyrimus,  jos poveikį šiai auditorijai dar labiau sureikšmina. Televizijos poveikio vaikams ir jaunimui  analizės pagrindu psichologai konstatuoja, kad jauną žmogų mažai kas gali apsaugoti nuo šios žiniasklaidos priemonės įtakos (2).
Žiniasklaidos perduodamus pranešimus, kuriamas moteriškumo ir vyriškumo reikšmes vaikai ir jaunimas priima nekvestionuodami. Žiniasklaidos pateikiamos moterų ir vyrų reprezentacijos, lyčių tarpusavio santykių, šeiminių santykių raiška socialinio patvirtinimo ar paneigimo procese taip pat yra normalizuojamos - stereotipinamos. Žiniasklaidos formuojami stereotipiniai moters, vyro  suvokiniai, šeimos modeliai, lyčių skirtumai, lyčių opozicijų sistemos traktuotės orientuoja jaunimo pažintines lyties, šeimos suvokimo ir elgsenos schemas.
 Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkai, domėdamiesi komunikacijos ypatumų tyrimais, jos įtaka asmenybės raidai, atkreipė dėmesį ir į socialinių stereotipų raišką komunikacijoje. Šio fakulteto mokslininkės dr. doc. Elena Macevičiūtė, dr. Marija Stonkienė, Renata Matkevičienė 2002 sausį – 2002 spalį  atliko tyrimą ,,Socialinių lyčių stereotipų formavimas žiniasklaidoje”, kurį finansavo Atviros Lietuvos fondas. Tyrimą sudaro savarankiškos dalys, skirtos stereotipų formavimosi įvairiose žiniasklaidos priemonėse – televizijoje, radijuje ir periodinėje spaudoje analizei, šių dalių rezultatai palyginti ir apibendrinti. Įvertinus auditorijos paveikumą, tyrimas atliktas paaugliams skirtų žiniasklaidos priemonių pagrindu. Jo tikslas - įvardyti paaugliams perduodamuose pranešimuose  aktualizuojamus lyčių vaidmenis, šeimos modelius ir lyčių vaidmenų šeimoje stereotipus. Metodologiniu tyrimo pagrindu laikytinos lyčių tapatumo raidos teorinės interpretacijos, atskleidžiamos socialinės išmokimo teorijos kontekste. Atliekant tyrimą derinti kiekybiniai ir kokybiniai metodai, leidžiantys sujungti individualų ir socialinį tiriamos problemos, tyrimo objekto pažinimo lygmenis, analizuotas žiniasklaidos tekstų turinys. Turinio analizė pasirinkta atsižvelgus į tai, kad žiniasklaidos poveikio tyrimuose akcentuojamos būtent turinio analizės išvados. Iš turinio analizės rezultatų galima spręsti apie žiniasklaidos priemonėse vyraujančius pranešimus, t. y. norminančius, stereotipinius vaizdinius. Turinio analizė atlikta sistemiškai, nuosekliai  - nustatyti žymėjimo vienetai, apibrėžtos kategorijos, atlikta įvairių žiniasklaidos priemonių turinio analizė. Šis metodas derintas su semiotine ir diskurso analize (išskiriant lyčių socialinių vaidmenų, šeimos modelių, lyčių vaidmenų šeimoje stereotipus). Atlikta lyginamoji turinio analizė, išsiaiškintos teorinės, konceptualios nuostatos, susijusios su  lyčių vaidmenimis.
Šiame straipsnyje pristatomi stereotipų formavimo žurnaluose, skirtuose paaugliams, tyrimo rezultatai. Atliekant šį tyrimą vadovautasi nuostata, kad  periodiniai leidiniai, būdami vienu iš sociokultūrinius stereotipus formuojančių veiksnių, tampa svarbiu lyties tapatumo veiksniu. Periodika atlieka svarbų vaidmenį vaikų lektūroje, ji yra reikšminga vaikų švietimo, lavinimo, kultūros dalis. Atsižvelgiant į išskirtinę žurnalų vietą periodikoje, stereotipų formavimasis  analizuojamas žurnalų pagrindu.
Siekiat išskirti paaugliams skirtų periodinių leidinių formuojamus šeimos stereotipus, tyrimo uždaviniai sujungti į tokias grupes:
1) tiriamo objekto (imties) išskyrimas (periodinių leidinių, orientuotų į paauglius išskyrimas, žurnalų leidybos dinamikos apžvalga, leidinių analizei atranka, atrinktų leidinių žanrinės struktūros analizė);
2) šeimos stereotipų, formuojamų šiuose leidiniuose, taip pat socialinių lyčių stereotipų tyrimas (šeimai, šeiminiams santykiams skirtų  pranešimų išskyrimas; šeimos, šeiminių santykių stereotipų  įvardijimas; moteriai, vyrui šeimoje priskiriamos veiklos identifikavimas; profesijų, profesinių veiklų, vertinamų kaip moteriškos ir  kaip   vyriškos, nustatymas).
Tyrimo imtis. Lietuvos statistikos departamento rengiamoje Lietuvos spaudos statistikoje duomenys nepateikiami periodinės spaudos tikslinės auditorijos pjūviu. Vaikams ir paaugliams adresuotos periodikos išskyrimą iš bendro spaudos srauto kiek komplikuoja tai, kad periodikos adresato amžius nurodomas apytiksliai, nekonkrečiai. Tačiau toks nekonkretumas gali būti paaiškinamas siekiu neriboti skaitytojų auditorijos, išlaikyti tam tikras leidybos apimtis, o iš leidinio turinio galima numanyti potencialų adresatą. Tyrimui naudota į vaikus ir paauglius orientuota spauda išskirta pagal leidinių turinį. Statistiniai  duomenys apie vaikų bei paauglių laikraščius ir žurnalus buvo renkami, tikslinami analizuojant privalomojo egzemplioriaus pagrindu kaupiamą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų skaitybos centro periodikos fondą, apklausiant žurnalų leidėjus. Statistinė šio tyrimo dalis atlikta konsultuojantis su šio centro darbuotojomis, ypač su R. Kišūnaite (ji yra parengusi ir Lietuvos periodinių leidinių vaikams ir  paaugliams 1990 –1996 m. bibliografiją[i]).
Statistinei vaikų periodikos analizei atskaitos tašku pasirinkti 1990 metai. Su  demokratine Lietuvos raidos kryptimi sietini ir pirmieji ženklūs vaikų periodikos sistemos pokyčiai Lietuvoje. Vaikų periodikos sistemos kaitą skatino ir padidėjusi konkurencija, pasireiškianti periodinių leidinių vaikams proveržiu.
1990–2002 metais Lietuvoje vaikams ir paaugliams leisti 22 pavadinimų laikraščiai ir 46 pavadinimų žurnalai (dėl nedidelės teritorinės ir auditorinės aprėpties  neįtraukiami miestų ir rajonų mokyklų laikraščiai, taip pat specializuoti žurnalai vaikams ir paaugliams, (pvz., kryžiažodžių žurnalai, kompiuterijai, žvejybai  skirti žurnalai ir pan., nes jie tyrimui suteikia nedaug duomenų). Tyrimo metu (2002 01-10 ) leidžiama 30 periodinių leidinių, orientuotų į vaikus ir paauglius – 3 pavadinimų laikraščiai ir 27 pavadinimų žurnalai.
Paaugliams leidžiamų žurnalų, skaičiaus dinamika pateikiama  1 paveiksle.
1 pav. Vaikams ir paaugliams skirtų žurnalų skaičiaus dinamika
 
Šių žurnalų leidybos dinamikos analizė leidžia pastebėti tam tikrus dėsningumus:
-         bendrą žurnalų vaikams ir paaugliams daugėjimo tendenciją;
-         žurnalų vaikams ir paaugliams leidybos “slenksčius” – leidybos augimą  1990-1992 m., 1993-1994 m., 1998-2001 m. ir mažėjimą 1993 m., 1998 m., 2002 m.
Nesunku pastebėti ir tai, kad nuo 1990 m. iki 2002 m. nutraukta trylikos naujai leistų žurnalų leidyba.
Tiesioginį adresatą (paauglius) iš 2002 m. leidžiamų paaugliams skirtų žurnalų nurodo tik šie: ,,Luka’’ (jaunoms panelėms), ,,Mergaitė’’ (paauglėms),  ,,N-16’’ (šiuolaikinėms panelėms), ,,Stiliaus panelė’’ (merginoms ir jų gerbėjams),  ,,Top-Girl’’ (šaunioms merginoms). Tiek pagal tiesioginį adresatą, tiek pagal turinį iš tyrimo metu leidžiamų žurnalų paaugliams adresuojama dvylika žurnalų: ,,Justė”, ,,Luka”, ,,Mergaitė”, ,,N-16”, ,,Panelė”, ,,Stiliaus panelė”, ,,Top-Girl”, ,,Draugai”, ,,Lututė”,  ,,Naminukas”,   ,,Papūga”,  ,,Flintas”.  Iš šios grupės žurnalų išsiskiria du -  ,,Papūga’’  ir ,,Lututė’’. ,,Papūgos’’, besiskelbiančios mėnesiniu prizų žurnalu, turinio analizė leidžia jį  priskirti ir konkursų, kryžiažodžių žurnalams, o žurnalas ,,Lututė’’ yra orientuojamas į gamtos mylėtojus ir gali būti vertinamas kaip teminis žurnalas. Todėl tiriamai grupei buvo priskirta 10 periodinių leidinių.
 Siekiant apibrėžti tyrimo imtį paaugliams skirti žurnalai pagal  skirtingus kriterijus suskirstyti į kelias grupes. Pagal auditorijos amžių žurnalai suskirstyti į:
- ankstyvojo paauglystės amžiaus (12–14 m.) auditorijai skirtus žurnalus,
- vėlyvojo paauglystės amžiaus (15–18 m.) auditorijai skirtus žurnalus.
Analizuojant žurnalus paaugliams paaiškėjo, kad vėlyvojo paauglystės  amžiaus auditorijai skirtų žurnalų yra ženkliai mažiau nei ankstyvojo paauglystės amžiaus auditorijai skirtų žurnalų (2 pav.). 15-18 metų paaugliams leidžiami trys žurnalai:  ,,N-16”, ,,Panelė”, ,,Stiliaus panelė”, t. y. vėlyvojo paauglystės amžiaus auditorijai skiriama (kartu ir leidžiama) tris kartus mažiau žurnalų nei ankstyvojo paauglystės amžiaus auditorijai. Tokios tendencijos galėtų būti aiškinamos tuo, kad šio amžiaus paaugliai pradeda labiau domėtis suaugusiesiems skirta periodika.
2 pav. Žurnalų orientacija amžiaus aspektu
 
Nors adresatų lytis, kaip tikslinę auditoriją apibūdinantis aspektas, nurodoma ne visuose leidiniuose, tačiau kai kurie žurnalai yra pateikę deklaracijas nurodydami šį tikslinę auditoriją atribojantį kriterijų. Išskiriant žurnalus, orientuotus vienai ar kitai lyčiai ar abiem lytims, atsižvelgta į žurnalų deklaruojamą orientaciją bei jų turinio ypatumus. Pagal šį aspektą skiriami žurnalai, orientuoti į mergaites,  į berniukus ir į abi lytis. Šiuo aspektu analizuojant paauglių žurnalus taip pat išryškėja tam tikros tendencijos. Lietuvoje tik  vienas žurnalas - ,,Flintas” deklaruoja, kad jis skiriamas berniukams, o tiksliau – jaunesniojo paauglystės amžiaus berniukams. Mergaitėms skiriami septyni žurnalai (,,Justė”, ,,Luka”, ,,Mergaitė”, ,,N-16”, ,,Panelė”, ,,Stiliaus panelė”, ,,Top–Girl”) , tarp jų – trys (,,N-16”, ,,Panelė”, ,,Stiliaus panelė” ) – vėlyvojo paauglystės amžiaus mergaitėms. Bendrai abiem lytims yra skiriami du žurnalai (,,Draugai”, ,,Naminukas”). Nors žurnalas ,,Stiliaus panelė” deklaruojamas kaip abiem lytims skirtas leidinys, tačiau jo turinio analizė neleidžia šio žurnalo priskirti tokiai grupei. Akivaizdu, kad mergaitėms skiriama didesnė dalis Lietuvoje leidžiamų žurnalų (3 pav.).
 
   
3 pav. Žurnalų orientacija paaugliams lyties aspektu
 
Žurnalų paaugliams priskyrimo atskiroms grupėms kriterijai apibrėžia ir tyrimo imtį. Lyčių vaidmenų ir šeimos stereotipizavimo paaugliams skirtuose žurnaluose tyrimui pasirinkti į ankstyvąjį, tiek vėlyvąjį paauglystės amžių orientuoti žurnalai, skirti tiek berniukams, tiek mergaitėms, tiek abiem lytims.  Tyrimui atrinkti šie žurnalai:
1. ,,Mergaitė” (pasirinktas kaip žurnalas ankstyvojo paauglystės amžiaus mergaitėms, papildomi kriterijai - neseniai pradėtas leisti žurnalas (2001),  leidėjas – Egmont Lietuva, kuris leidžia ir kitus leidinius vaikams ir paaugliams).
2. ,,Flintas” (pasirinktas kaip žurnalas, kuris skelbiasi skirtas berniukams, orientuojasi į  ankstyvąjį paauglystės amžių ).
3. ,,Draugai” (pasirinktas kaip žurnalas, skirtas tiek mergaitėms, tiek berniukams, orientuojasi į ankstyvąjį paauglystės amžių).
4.,,Panelė” (pasirinktas kaip žurnalas mergaitėms, orientuotas į vėlyvojo paauglystės amžiaus tikslinę auditoriją; papildomi kriterijai: Lietuvos leidėjų asociacijos duomenimis, tarp šios asociacijos audituojamų leidinių tai vienas didžiausio tiražo leidinių; vienas seniausiai leidžiamų žurnalų, pradėjęs eiti nuo 1994 m.,).
Analizei atrinkti tokie šių žurnalų  numeriai: vasario (žiemos mėnesio), gegužės (šį pavasario  mėnesį švenčiama Motinos diena), birželio (šį vasaros mėnesį švenčiama Tėvo diena, vaikams prasideda vasaros atostogos), rugpjūčio (paskutinis vasaros atostogų mėnuo), rugsėjo ir spalio (rudens mėnesiai, mokslo metų pradžia).
Tyrimo vykdymas. Atlikta atrinktų žurnalų numerių tematikos, žanrų, turinio analizė. Šiame straipsnyje pristatoma turinio analizė, jos duomenys.
Žurnalas ,,Mergaitė”. Šiame žurnale visi pranešimai skiriami mergaitėms. Turinio analizė (vertinant racionalųjį, vaizdųjį ir emocinį komponentus) leidžia pastebėti, kad pranešimų apie šeimą šiame žurnale nėra gausu, vyrauja pranešimai apie jaunus vienišus asmenis (informacija apie šiuos asmenis pateikiama tiek interviu forma, tiek žinučių pavidalu). Tačiau kontekste kartais yra ir glaustos informacijos apie šių asmenų artimuosius, šeimą, paskirų faktų apie šeiminius santykius (pvz., pranešime apie vienišą asmenį aktorių Elihas Wudą yra ir minimalios informacijos apie jo šeimą, pranešime apie Kylie Minogue pateikiami anketiniai duomenys, kad ji turi tėvus,  brolį, seserį ir kt. ).            Tekstinių pranešimų turinio analizė neleidžia išskirti orientacijos į vieną ar kitą šeimos modelį, nes tirtuose šio žurnalo numeriuose sunku išskirti pranešimus, formuojančius kokius nors šeimos modelio stereotipus. Tekstinių pranešimų apie šeimą srautas pasiskirsto taip: 22 pranešimai apie vienišus asmenis, 1 pranešimas apie vieną sudėtinės šeimos narį (moterį), 4 pranešimai apie atskirus šeimos narius (motiną ir dukrą, tėvą ir vaiką,), 1 pranešimas apie šeiminių santykių pradžią (apie jungtuvių tradicijas Indijoje). Tirtuose numeriuose yra tik viena nuotrauka, kurioje vaizduojama šeima. Šioje nuotraukoje jaunoji fotografė užfiksavo Indijos gyventojų šeimą – vyrą, moterį ir du jų vaikus.
Nors žurnale ,,Mergaitė” šeimos modelių, šeiminių santykių tinkamam tyrimui nėra pakankamo pranešimų srauto, tačiau tam tikrą šeimos bei šeiminių santykių viziją galima įžvelgti ir iš padrikų duomenų, faktų. Šeiminiai santykiai prasideda sužieduotuvėmis (1 pranešimas), tačiau sužadėtuves galima nutraukti ir pradėti draugauti su kitu vaikinu (1 pranešimas). Kitose šalyse šeiminiai santykiai gali prasidėti ir kitaip, pavyzdžiui, Indijoje nuotaka jaunikį pamato tik prieš pat vestuves (1 pranešimas).
Šeimoje  rūpinamasi vaikų ateitimi (2 pranešimai), šeimos nariai kartu leidžia laisvalaikį (2 pranešimai),  drauge kuriama, dirbama (1 pranešimas),  rūpinamasi šeimos nariais, jų sveikata (2 pranešimai), prižiūrimi šeimos augintiniai (1 pranešimas). Bendrų šeimoje vaidmenų grupė išskirta vieno pranešimo pagrindu – namų tvarkymas (žurnalo kūrėjai, patardami skaitytojams, kaip nudžiuginti artimuosius – mamytę ir tėvelį, šv. Valentino dienos proga  patarė padėti jiems abiem tvarkytis namuose, pasisiūlyti išplauti indus ir kt.). Moteris šeimoje   rūpinasi vaikais, vaikų ateitimi (4 pranešimai),  rūpinasi vyru (1 pranešimas),  ruošia pietus (1 pranešimas),  tvarko kambarius (1 pranešimas),  skalbia (1 pranešimas), prisiriša prie laikomų gyvūnų, šeria juos, girdo (1 pranešimas). Moteris dažniausiai būna dainininkė ar aktorė. Vyras perka vaikams gimtadienio dovanas (1 pranešimas), auklėja vaikus (2 pranešimai). Vyrai dažniausiai būna dainininkai, muzikantai ir aktoriai.
Apibendrinant galima pasakyti, kad žurnale ,,Mergaitė” nėra pakankamai pranešimų, kurie  formuotų šeiminių santykių sampratą, pateiktų  šeimos modelius. Dėl menko informacijos srauto negali būti konstatuojama vyrų ir moterų stereotipizacija. Todėl šio žurnalo turinio analizė šeiminių santykių, lyčių steretipų aspektu leidžia tvirtinti, kad žurnale informacijos šiais klausimais trūksta, o tai gali būti įvardijama kaip  šeimos neregimumo  problema.
Žurnalas ,,Flintas”. Šiame žurnale pranešimai orientuojami į berniukus. Žurnalas formuojamas klubinio dalyvavimo pagrindu – aktyviausi žurnalo skaitytojai, konkursų laimėtojai tampa piratų klubo nariais. Žurnalo puslapiuose temines rubrikas turi piratų laivo įgulos nariai (bocmanas Bonifacas, Žiurkė, piratas Maratas).  Piratų gyvenime šeiminiai santykiai akivaizdžiai nėra reikšmingi. Tarp įgulos narių nėra jokių šeiminių santykių, juo labiau kad moteriškosios lyties piratų nėra. Piratų laive moteriškosios lyties galėtų būti Žiurkė ir Musė. Žiurkė žurnalo puslapiuose “kuruoja” televizijos sferą (televizijos laidų parodijas), Musė tik kartkartėmis pasirodo žurnalo puslapiuose ką nors komentuodama.  Tai leistų daryti tam tikras prielaidas apie lyčių socialinių vaidmenų stereotipizavimą – vyrams priskiriami socialiai aktyvūs vaidmenys (piratai) ir savybės (jėga, agresyvumas,  lyderiavimas), moterims – socialinį pasyvumą ir mažareikšmiškumą rodančios savybės (jos net ne žmonės),  moterys nevaidina jokio reikšmingesnio socialinio vaidmens (jos tėra kritikės – komentuotojos, jų dėmesio sfera tipiškai moteriška – televizija, jos kartkartėmis erzina vyrus). Tačiau bendrinėje lietuvių kalboje daiktavardžiai žiurkė ir musė yra tik moteriškosios giminės, todėl jais gali būti įvardijami tiek moteriškosios, tiek vyriškoios lyties asmenys. Todėl galima prielaida, kad piratų įgula yra tik vyriškosios lyties. Socialiai aktyvaus, stipraus vyro įvaizdis netiesiogiai formuojamas ir emociniu lygmeniu (vieninteliuose dviejuose pranešimuose (iliustracijose), kuriuose pavaizduotos poros, greta vyriškosios lyties asmenų – šviesiaplaukės moterys).
Žurnale publikuojamuose komiksuose pagrindiniai herojai ir veikiantieji asmenys - tik vyriškosios lyties (Tankas, Pankas, Mamanė, Bulvė, Atlėpausis, Vitalikas, kosmoso patrulis Super Z, net ne žmonių rasės atstovai taip pat yra vyriškosios lyties – Kandžius ir Ambalas). Tiesa, komikse “Super Z – kosmoso patrulis” šmėsteli moteriškosio lyties šviesiaplaukė būtybė (Liambda), tačiau ji  yra išmetama iš kosmoso laivo ir jos vaidmuo reikšmingas tik tiek, kad jos draugas įgyja šventą keršto teisę. Komiksų turinio analizė neleidžia įžvelgti jokių šeiminio gyvenimo niuansų (tik viename komikse “Tankas, Pankas ir Mamanė”  pateikiama informacija, iš kurios galima daryti prielaidą, kad tėvų buvimas namuose yra saugumo garantas). Pora komiksuose veikiančių vyriškų kompanijų (Bulvė ir Atlėpausis bei Tankas, Pankas ir Mamanė) leidžia laiką   švęsdami Užgavėnes, grodami koncerte, lankydamiesi zoologijos sode, turistaudami, nakvodami gamtoje ir pan. Kita vyriška kompanija  (kosmoso patrulis Super Z, Kandžius ir Ambalas) kovoja su kosmoso “blogiukais”. Taigi galima daryti prielaidą apie kryptingą  vyriškosios lyties socializaciją - berniukai orientuojami ir į socialinį aktyvumą , riziką, ir į hedonistinę veiklą.
Tačiau žurnale pasitaiko ir kiek nebūdingos bendram komunikaciniam kontekstui moteriškosios lyties atstovės – padauža moksleivė Onutė Morka ir mokyklos valytoja Agota Krisė. Onutė Morka yra lygiavertė mokyklos draugų grupės narė (vienintelė mergaitė toje grupelėje), o Agota Krisė yra labai įžvalgi ir protinga moteris. Tai leidžia teigti, kad žurnale absoliučios moters nematomumo problemos nėra. Moters socialinį pasyvumą bandoma eliminuoti pateikiant pranešimus (2 iš 6) apie socialiai aktyvias moteris, kurioms būdinga jėga ir tam tikra agresija (straipsneliai apie sportininkę (kokušin kovotoją) Sandrą Stanevičiūtę ir karatistę Sintiją Rotrok, kuri užsiima kovinėmis sporto šakomis ir savo vaidmenimis filmuose skatina moteris užsirašyti į savigynos būrelius).
Analizuojamuose žurnalo numeriuose išskirti tik du fragmentiški pranešimai apie šeiminius santykius. Reprezentatyvesnis pranešimų apie šeiminius santykius srautas susijęs su anekdotais. Tokių pranešimų yra aštuoni: penki pranešimai skirti vyro ir moters santykiams šeimoje, trys pranešimai  – vyrų (2), moterų (1) vaidmenims šeimoje.
Moteris šeimoje skalbia (2 pranešimai),  ruošia valgį (1 pranešimas),  veža vaikus į stovyklą (1 pranešimas), susenusi (senučiukė) palydi taip pat susenusį vyrą (dieduką) į ligoninę. Vyras šeimoje eina į mokyklą, kur mokytojos praneša jam apie vaikų elgesį,   rūpinasi dukrų auklėjimu (1 pranešimas), taiso sugedusius vamzdžius (1 pranešimas).
Apibendrinant galima pasakyti, kad šiam žurnalui taip pat būdinga šeimos neregimumo problema. Ji komplikuojama pateikiant mitologizuotą šeiminių santykių sampratą, formuojamą specifinio pranešimų srauto (anekdotų). Analizuojant žurnalo turinį, vertinant racionalųjį, vaizdųjį ir emocinį komponentus, galima konstatuoti lyties stereotipų, susijusių su  moters socialinių vaidmenų ribotumu, apraiškas. 
Žurnalas ,,Draugai”. Jo pranešimai yra skirti abiejų lyčių paaugliams. Reikia pasakyti, kad šeiminiai santykiai šiame žurnale taip pat nėra aktualizuojami, tiesiogiai šeimos, vyro ir moters santykiams nėra skirta nė vieno pranešimo. Paskirus vaizdinius formuoja tik fragmentiniai duomenys (straipsniuose apie “žvaigždes” pateikiama trumpa informacija apie jų tėvus, kuo tėvai dirba, kiek brolių ir seserų “žvaigždės” turi).
Santykinai kiek daugiau dėmesio skiriama tėvų ir  vaikų santykiams. Šio tipo šeiminiai santykiai eksponuojami kiek specifiškai, nes daugiausia pranešimų yra apie vaikų ir senelių santykius, kurie atskleidžiami komiksuose. Žurnalo rubrikoje “Jausmų virtuvėlė”  į žurnalo skaitytojų pateiktus klausimus (4-5) atsako bendraamžiai ekspertai ir psichologė Aušra. Akivaizdu, kad šio žurnalo skaitytojus labiau domina bendraamžių draugystės problemos – 47 proc. klausimų skirti būtent tarpusavio santykiams (pvz.: “Ką daryti, kai geriausia draugė man visada meluoja?” ar “Mokykloje neturiu draugų. Su manimi niekas nedraugauja, nes aš nešioju akinius. Ką daryti?”ir pan.), 42 proc.  klausimų skirti berniukų ir mergaičių santykiams (pvz.: “Kaip pasakyti vaikinui, kad jis man nebepatinka ir aš nenoriu būti jo mergina?”, “Ką daryti, kad pamirščiau seną meilę?” ir pan.), vienas klausimas buvo ir iš vaikų ir  tėvų santykių sferos (13 metų berniukas klausė, ką jam daryti, jei jo mama nori jam per daug padėti). Tėvų ir vaikų santykiai  kartais patenka ir į Leopoldo Visažinio akiratį (tai dar viena nuolatinė žurnalo “Draugai” rubrika – humoristinės pakraipos “Leopoldo Visažinio kamarėlė”): 6  proc.  klausimų-atsakymų pateikia informacijos apie tėvų ir vaikų santykius, 3  proc. – apie brolių  ir seserų santykius.
Tam tikrą šeiminių santykių suvokimą žurnalo “Draugai” skaitytojams formuoja ir šiame žurnale publikuojami anekdotai – 25,5 proc. anekdotų skirti tėvų ir vaikų santykiams. Pranešimų apie šeiminius santykius srautas anekdotuose pateikia tokias nuostatas: motina gimdo vaikus, motina veda į mokyklą vaikus pirmokus, motina veda vaikus į polikliniką, motina veda vaikus į zoologijos sodą, motina rūpinasi šeimos augintinių (žuvelių) priežiūra, motina tvarko kambarius, tėvas paima vaiką iš darželio, tėvo vaikai prašo pinigų.  Faktiškai anekdotai formuoja “Draugų” skaitytojų suvokimą apie moters veiklą šeimoje.
Vienintelė iliustracija, kurioje vaizduojama pora, pateikiama komikse “Žmogus-voras”. Tačiau čia herojai nėra šeima (moteris yra Žmogaus - voro draugė – “brangutė”).
Apibendrinant galima pasakyti, kad žurnale ,,Draugai” akcentuojami tėvų  ir vaikų santykiai, taip pat bendraamžių tarpusavio santykiai. Todėl šeimos neregimumas čia yra dalinis. Šeiminių santykių  sampratos formavimui didžiausią įtaką turi specifinis pranešimų srautas (anekdotai).
Žurnalas ,,Panelė”. Šis žurnalas orientuojamas į vėlyvojo paauglystės amžiaus mergaites. Atsižvelgus į pateikiamos informacijos lakoniškumą, vienpusiškumą, nebuvo tirti profesionalų atsakymai į skaitytojų klausimus. Tiriamuose numeriuose išskirti 63 tekstai, kuriuose identifikuotas 81 aktualus pranešimas: 24 pranešimai apie nesusituokusias poras (29,6 proc.), 22 pranešimai apie jaunus vienišus asmenis (27,2 proc.), 11 pranešimų apie susituokusias poras (13,6 proc.), 6 pranešimai apie senelių ir anūkų šeimas, (7,4 proc.), 6 pranešimai apie motinos ir vaiko šeimą (7,4 proc.) 1 pranešimas apie sudėtinę šeimą (1,2 proc.), 1 pranešimas apie poligaminę šeimą (1,2 proc.), 2 pranešimai apie našlaičius (2,4 proc.). Atskirai išskirti pranešimai apie antrą kartą susituokusius asmenis – 4 (4,9 proc.), ir neišsiskyrusius, tačiau gyvenančius su kita moterimi ar vyru – 5 (6,2  proc.) pranešimai (4 pav.).
4 pav. Pranešimų apie šeimą srautas žurnale ,,Panelė"
 
,,Panelės“ tikslinė auditorija lemia tai, kad šiame žurnale publikuojama nemažai straipsnių (27,2 proc.), kurių herojai – jauni, vieniši asmenys. 27 proc.  visų pranešimų skiriami jaunų žmonių (ir vienišų, ir jaunų porų) darbui (45 proc.) ir  mokslui (45 proc.) užsienio šalyse  bei kelionėms po užsienio šalis aprašyti.
Šeiminių santykių vaizdavimas šiame žurnale yra kiek specifinis, nes beveik dvigubai daugiau dėmesio skiriama  nesusituokusioms poroms, gyvenančioms kartu (29,6 proc. viso pranešimų srauto). Tai leidžia manyti, kad formuojamas socialinis tokio tipo šeimos modelis.  Beveik du kartus (1,75) dažniau tokiu būdu kuriamos  bendraamžių šeimos, arba vyro ir moters amžiaus skirtumas nėra didelis. Tik viename pranešime mergina (ištekėjusi) deklaruoja nuostatą, kad jei gyveni kartu, tai geriau tuoktis. Pažymėtina, kad bendrame žurnalo pranešimų kontekste šis požiūris atrodo netradicinis.
12,3 proc.  pranešimų informuojama apie tai, kad tėvai išlaiko savo vaikus (kartu su anūkais – 3,7 proc.), 7,4 proc. - kad anūkus augina seneliai. 50 proc. senelių auginamų anūkų yra neįgalūs. Taigi galima teigti, kad 19,7 proc. visų pranešimų informuojama apie nesavarankiškus asmenis, o tai reiškia, kad beveik pusę šeimų išlaiko tėvai.
Kitas šeimos modelis pastebimas išskiriant į specifinę grupę šeimas, kuriose vienas iš partnerių jau yra buvęs santuokoje (yra išsiskyręs arba nenutraukęs ankstesnės santuokos gyvena su nauju partneriu). Žurnale tokioms šeimoms skiriama 11,1 proc. visų pranešimų (55,5 proc. sudaro šeimos, kurių vienas partneris nėra nutraukęs ankstesnės santuokos) .
Tradicinėms šeimoms, kuriose klostosi normalūs tarpusavio pagarba grįsti santykiai, skiriama 12,3 proc. pranešimų. Šeimoms, kuriose vaikai, paaugliai gana sunkiai ieško tinkamo gyvenimo kelio, skirta 14,8 proc. pranešimų. Šeimoms, kuriose tėvai (ar vienas iš tėvų) neprižiūri, nesirūpina vaikais, – 27,2 proc. pranešimų Tai išsiskyrusios, asocialios, skurstančios šeimos. Dviejuose pranešimuose (2,5 proc. visų pranešimų)  pateikiama informacija apie netinkamą tėvų elgesį ( pvz., ,,tėvas visą laiką gėrė, nešė daiktus iš namų, siautėjo, staugė ir žiauriai mušdavo…Dėl skolų šeima gyveno be šviesos, elektros, rengdavosi skudurais.” ,,…kai vaikai ruošdavo pamokas, tėvas įgriūdavo girtas, plėšydavo knygas ir grasindavo.”)
Žurnale ,,Panelė” pateikiama tik fragmentiška informacija apie šeimos funkcijas., Interpretuojant pranešimus netiesiogiai būtų galima išskirti tokias šeimai priskirtinas funkcijas: vaikų auginimas, auklėjimas ir priežiūra (25 pranešimai), namų ruoša (3 pranešimai), valgio gaminimas (2 pranešimai), atostogavimas ir  laisvalaikio leidimas kartu (2 pranešimai).
            Žurnale ,,Panelė” pateikiama labai mažai informacijos apie profesinę vyrų, moterų veiklą. Tai galėtų būti aiškinama tuo, kad dažniausiai straipsnių herojai yra jauni asmenys, kurie mokosi ir tik siekia įgyti profesiją, o šiuo metu jų atliekami darbai yra atsitiktiniai, pagalbiniai.
Apibendrinant   galima teigti, kad žurnale pabrėžiamas nesusituokusių, kartu gyvenančių asmenų šeimos modelis. Beveik pusei žurnale pristatomų šeimų būdingas finansinis nesavarankiškumas, trečdalį šeimų sudaro asmenys, turėję arba turintys kitą šeimą. Beveik trečdalis pranešimų suteikia informacijos apie šeimas, kuriose tėvai (ar vienas iš tėvų) neprižiūri, nesirūpina savo vaikais. 7 proc. tokių vaikų auga pas senelius ir yra jų prižiūrimi. Trečdalyje šeiminiams santykiams skirtų pranešimų akcentuojami tėvų ir  vaikų santykiai. Analizuojant pranešimus pastebima, kad beveik pusė šeimų turi paauglių auklėjimo problemų.  Žurnale kryptingai formuojama skaitytojų interesų sfera – trečdalis pranešimų srauto skiriama papasakoti apie jaunų žmonių gyvenimą užsienyje.
Tyrimo išvados
1. Tiek mergaitėms (,,Mergaitė”), tiek berniukams (,,Flintas”), tiek abiejų lyčių (,,Draugai”) ankstyvojo paauglystės amžiaus auditorijai skirtuose žurnaluose pateikiamų tyrimo tematika pranešimų srautas neatitinka  šeimos kaip visuomeninio reiškinio  aktualumo. Nėra šio srauto pokyčių, reakcijų, susijusių su visuotinai priimtomis dėmesio šeiminiams santykiams datomis (Motinos, Tėvo diena).
Ankstyvojo paauglystės amžiaus auditorijai skirtuose žurnaluose informacijos srautas (tiek tekstinės, tiek vaizdinės, tiek emocinės) yra nepakankamas formuoti šeimos, šeiminių santykių stereotipus. Visuma pranešimų (tyrimo tematika) leidžia įvardyti šeimos nematomumo problemą į šio amžiaus paauglius orientuotoje spaudoje. Šeima, šeiminiai santykiai neakcentuojami, vaizduojami epizodiškai, fragmentiškai. Tokia situacija galėtų būti aiškinama tuo, kad šie žurnalai yra apie pačius paauglius. Šis teiginys grindžiamas ir faktu, kad kai kuriuose žurnaluose (,,Draugai”) kiek daugiau (santykinai) dėmesio skiriama vaikų ir tėvų santykiams.
2. Ankstyvojo paauglystės amžiaus berniukų žurnalo ,,Flintas”  turinio analizė lyčių  stereotipų aspektu leidžia išskirti  vyro stereotipizavimo tendencijas. Vyras yra aktyvus, agresyvus, dominuojantis, racionalus, kompetentingas, jo elgesys socialiai neapribotas.  Manau, galima konstatuoti jėgos kaip vyriškumo prado, kaip paties vyriškumo stereotipą.
  Nors žurnale pasitaiko tradicinis mitologizuotas moters įvaizdis – silpna, gležna šviesiaplaukė gražuolė, tačiau kur kas reprezentatyvesnis pranešimų srautas skiriamas kitokio tipo moters įvaizdžiui. Dėl to galima teigti, kad formuojamas naujas moters stereotipas. Tokia moteris turi būti lygiavertė vyro partnerė – taip pat stipri, agresyvi, linkusi dominuoti. Manyčiau, kad tokios moters įvaizdis atitinka naujuosius mitus.
Žurnalo turinio analizė leidžia pastebėti ir vyrų veiklos stereotipizavimo tendencijas – vyrų aktyvumas telkiamas į rizikos veiklą ir į hedonistinį  laiko leidimą. Tai gali būti vertinama ir kaip socialinio gyvenimo sferų dalijimo stereotipizavimas, t .y. vyrui priskiriama vieša sfera, o tai leidžia  numanyti, kad moteriai priklauso privati,   šeiminė sfera.
3. Žurnalų, orientuotų į ankstyvojo paauglystės amžiaus auditoriją, turinio analizės duomenys rodo, kad:
- vyro vaidmuo šeimoje telkiamas į rūpinimąsi vaikais (jis prisideda prie auklėjimo, priežiūros ir pan.) (75 proc. pranešimų). Tačiau šeimoje vaikais rūpinasi ir moterys, todėl galima teigti, kad tai vienintelė veikla šeimoje, kurią kartu atlieka vyras ir moteris. Visame pranešimų sraute yra tik vienas pranešimas (pateikiantis informaciją, kad pinigų vaikai prašo  tėvo), leidžiantis numanyti, kad šeimos išlaikymas yra vyro priedermė;
-                     šeimoje pagrindinis krūvis tenka moteriai (moters ir vyro šeimoje atliekamų vaidmenų santykis žurnale ,, Mergaitė”  yra  9/3, ,,Flintas” – 5/3, ,, Draugai” – 5/2). Tokiu būdu yra formuojamas ,,moters - namų dvasios” stereotipas, leidžiantis išskirti vaidmenų pasidalijimo šeimoje stereotipą – moteriai suteikiama visuma šeiminių priedermių, pabrėžiamas jos vaidmens šeimoje reikšmingumas ir svarba.
Tai reiškia, kad socializacijos procese paaugliams skiepijama nuostata, kad moteriai priskirtina šeimos, namų sfera, nuo jos priklauso artimi šeiminiai santykiai. Tokia nuostata asociatyviai suponuoja tradicinį  rūpestingos, švelnios, emocionalios moters įvaizdį. Taigi moteriai priskiriama privati sfera. Patriarchalinėje visuomeninės sąmonėje privati sfera vienareikšmiškai laikoma išvestine, antrine, priklausoma. Galima daryti prielaidą, kad netiesiogiai daromos aliuzijos į moters priklausomumą. Todėl tenka išskirti moters nesavarankiškumo, priklausomumo stereotipo apraiškas.
4. Žurnaluose, orientuotuose į ankstyvojo paauglystės amžiaus auditoriją, pranešimų srautas, skirtas moterų ir vyrų profesinei veiklai, profesijoms pristatyti, atskleidžia tam tikras  moters diskriminavimo darbo rinkoje tendencijas. Nors remiantis žurnalų turinio analize profesijų priskyrimą vyrams ar moterims galima vertinti kaip profesijų spektro atskleidimą (nes dažnai pateikiama tik po vieną pranešimą apie profesijos priskyrimą vyrui ar moteriai), tačiau akivaizdu, kad analizuojamuose žurnaluose moterims priskiriamos mažesnio prestižo profesijos (pvz., moteris - cirko artistė, gidė, kosmetologė, modelis, orų pranešėja, pardavėja, padavėja, šokėja, valytoja ir kt., vyras – cirko direktorius, dirigentas, futbolo treneris, gydytojas, inspektorius, kompozitorius, operatorius, pilotas, teisėjas, verslininkas ir kt.). Tai atskleidžia redukuotą moters socialinį reikšmingumą, jos socialinį atrarūšiškumą.
5. Negausiame šeimą, šeiminius  santykius pristatančių pranešimų sraute, išskirtame žurnaluose, orientuotuose į ankstyvojo paauglystės amžiaus auditoriją, svarbi vieta tenka kiek specifiniam žanrui – anekdotams (pvz., ,,Flinte” tokie pranešimai sudaro net 80 proc. viso srauto).
6. Nors vėlyvojo paauglystės  amžiaus auditorijai skirtų žurnalų skaičius gerokai mažesnis (palyginti su ankstyvojo paauglystės amžiaus auditorijos žurnalų skaičiumi), tačiau akivaizdu, kad ženkliai pagausėja šeimai, šeiminiams santykiams skirtų pranešimų srautas.
7. Vėlyvojo paauglystės  amžiaus mergaitėms skirto žurnalo ,,Panelė” turiniui taip pat būdinga tendencija, kuri gali būti įvardijama kaip ,,jaunimui apie jaunimą“ , t. y. tikslinė žurnalo auditorija lemia ir  žurnalo turinį. Iš to išplaukia, kad  trečdalis ,,Panelės” pranešimų skiriama jauniems, vienišiems asmenims ir kad šiame žurnale pranešimų apie profesinę vyrų, moterų veiklą srautas yra negausus (pranešimų herojai yra jauni asmenys, kurie mokosi ir tik įgyja profesiją, o šiuo metu jų atliekami darbai yra atsitiktiniai, neesminiai).
Kadangi trečdalis pranešimų skiriama nesusituokusioms, kartu gyvenančioms poroms, o susituokusiems asmenims – tik 1/8 pranešimų srauto, galima teigti, kad formuojamas nesusituokusių, bendrai gyvenančių asmenų šeimos modelis. Tai bendraamžių arba asmenų, kurių amžiaus skirtumas yra nedidelis, šeimos.
Tradicinės šeimos institucijos reikšmingumo, šeiminių santykių stabilumo  mažėjimą  patvirtina ir tas faktas, kad trečdalį žurnale pristatomų šeimų sudaro  asmenys, turintys arba turėję ir kitą šeimą.
Žurnalo turinio analizės duomenys atkreipia dėmesį į tai, kad formuojamas šeimos išlaikytinės modelis, tai tendencija vaikų priežiūrą ir išlaikymą linkstama perleisti savo tėvams (tų vaikų seneliams).
 
Literatūra ir šaltiniai
1.Bandura, A. Social Learning Theory. NJ: Prentice all-Englewood Cliffs, 1977.
2.Gass, R., Seiter, J. Persuasion, Social Influence and Compliance Gaining. Boston: Allyn and Bacon, 1999.
3. Kišūnaitė, R. Lietuvos periodiniai leidiniai vaikams ir paaugliams 1990–1996 m.// Raulinaitis, 1996 ,  nr. 2 (5), p.37- 41.
4. Pecchioni L.L.; and Croghan, J.M. Young Adults‘ Stereotypes of Older Adults With Their Grandparents as the Targets. Journal of  Communication, 2002, no. 52, p. 715-730.
5. Schaller, M.; Latane, B. Dynamic Social Impact and the Evolution of Social Representations: A Natural History of Stereotypes. Journal of  Communication, 1996, no. 46, p. 64-77.
6. Seiter, E. Stereotypes and the Media: A Re–evaluation. Journal of Communication, 1986, no. 36 (2), p.14 – 26.
7. Vyncke, P. Lifestyle Segmentation : From Attitudes, Interests and Opinions, to Values, Aesthetic Styles, Life Visions and Media Preferences.European Journal of  Communication, 2002, vol. 17 (4), p. 445 –465.
8.Mergaitė.  2002, nr.2, 5, 6, 8, 9, 10.
9. Flintas. 2002, nr.2, 5, 6, 8, 9, 10.
10. Draugai. 2002, nr.2, 5, 6, 8, 9, 10.
11. Panelė.  2002, nr.2, 5, 6, 8, 9, 10.
 
[1] R.Kišūnaitė. Lietuvos periodiniai leidiniai vaikams ir paaugliams 1990 –1996 m.// Raulinaitis, 1996 ,  Nr. 2 (5), p.37- 41
 

Atgal